Prokremliškos propagandos platintojai Lietuvos auditorijai skirtuose produktuose dažnai vartoja į Vakarų valstybių visuomenes orientuotus naratyvus, teigiama Lietuvos žvalgybos institucijų parengtoje grėsmių ataskaitoje. Atkreipiamas dėmesys, kad Kremliaus Lietuvoje kuriami naratyvai dažniausiai yra susiję su tariamu ekonominiu ir energetiniu nepritekliumi, Vakarų valstybių susipriešinimu, taip pat bandoma formuoti neigiamą Ukrainos, jos ginkluotųjų pajėgų ir ukrainiečių tautos įvaizdį.
„Kremliaus informacinės politikos įgyvendintojai bando įtikinti Vakarų visuomenes, kad dėl Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų Vakarai patiria daugiau žalos nei Rusija, o atsisakiusios pirkti Rusijos energijos išteklius Europos valstybės sužlugdys savo ekonomikas ir nesugebės užtikrinti piliečių būtiniausių poreikių“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių ataskaitoje.
Žvalgybos institucijos atkreipia dėmesį, kad taip pat Kremliaus naratyvas dažnai būna orientuotas į Vakarų valstybių susipriešinimą, siekia kurstyti Jungtines Amerikos Valstijas ir Europos Sąjungą.
„Rusijos propagandistai kreipia dėmesį į Europos valstybių nesutarimus, siekia kurstyti JAV ir ES bei Vakarų ir Rytų Europos valstybių priešpriešą karo klausimais. Lietuvos informacinėje erdvėje Kremliaus politikos rėmėjai platina dezinformaciją, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą savo gynybą pradėjusi stiprinti Lenkija kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“, – pažymima ataskaitoje.
Taip pat akcentuojama, kad Kremliaus propagandistai siekia kurti neigiamą Ukrainos, jos ginkluotųjų pajėgų ir ukrainiečių tautos įvaizdį.
„Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje Rusijos propagandistai platino naratyvą, kad Vakarų karinė parama Ukrainai tik prailgins karą, o Rusijos ginkluotosios pajėgos bet kokiu atveju pasieks pergalę ir bus okupuota visa Ukraina. Vėliau, po Rusijos patirtų karinių pralaimėjimų ir dalies Ukrainos teritorijų išlaisvinimo, Vakarų informacinėje erdvėje Kremliaus politikos rėmėjai ėmė platinti netikras naujienas, kad Ukraina esą parduoda gautą karinę paramą trečiosioms šalims ar net pačiai Rusijai“, – teigia žvalgybos institucijos.
Dėl sovietinių monumentų nukėlimo, Kremlius gali inicijuoti baudžiamąjį Lietuvos piliečių persekiojimą
VSD ir AOTD taip pat parengtoje ataskaitoje pažymi, kad 2022 m. pradėjus sovietų kariams skirtų monumentų nukėlimo darbus Rusija ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Teigiama, kad Rusijos ambasados diplomatai siekė užmegzti ryšius su Lietuvos valstybės ir savivaldos institucijomis ir rinko informaciją apie sovietų kariams skirtų monumentų nukėlimą.
„Ši informacija buvo reikalinga Rusijos teisėsaugai pradėti baudžiamąjį Lietuvos piliečių persekiojimą. Reaguodama į monumentų nukėlimą Lietuvoje, Rusija pradėjo naikinti jos teritorijoje esančius su lietuvybe susijusius viešosios erdvės objektus, persekioti lietuvybę puoselėjančias organizacijas, kai kurios jų buvo priverstos nutraukti veiklą“, – akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos.
Atkreipiamas dėmesys, kad sovietų paveldo klausimą eskaluoja prokremliškų grupių atstovai Lietuvoje. Tačiau, atkreipia dėmesį žvalgyba, šios Kremliaus šalininkų pastangos nesulaukia praktiškai jokio Lietuvos visuomenės palaikymo.
„Jie kartoja Kremliaus propagandą, sovietų kariams skirtų monumentų nukėlimą vadina nacizmu, imasi iniciatyvų, trukdančių pašalinti monumentus, pavyzdžiui, į šį procesą siekia įtraukti tarptautines organizacijas. Taip bando sukelti ažiotažą Lietuvos viešojoje erdvėje, atgarsį tarptautinėje bendruomenėje, konsoliduoti prokremlišką elektoratą Lietuvoje. Šių prokremliškų asmenų veikla nesulaukia beveik jokio Lietuvos visuomenės palaikymo“, – tvirtinama dokumente.
Grėsmių ataskaitoje taip pat pažymima, kad prisidengdama kova su nacizmu Rusija siekia įtvirtinti savo hegemoniją regione. Žvalgybos institucijos taip pat įspėja, kad tikėtina, kad dėl sovietinių monumentų nukėlimo Rusija inicijuos baudžiamąjį Lietuvos piliečių persekiojimą.
„Kaltinimai sovietų karių kapų išniekinimu ir nacizmo šlovinimu formuoja Lietuvos kaip priešo įvaizdį Rusijos visuomenėje ir potencialiai gali būti panaudoti Kremliui imantis prieš Lietuvą agresyvių veiksmų. Tikėtina, kad dėl sovietinių monumentų nukėlimo Rusija inicijuos baudžiamąjį Lietuvos piliečių persekiojimą, spaus lietuvių bendruomenių atstovus Rusijoje nutraukti savo veiklą arba dalyvauti prieš Lietuvą nukreiptose kampanijose“, – rašoma ataskaitoje.
ELTA primena, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) ketvirtadienį visuomenei pristatė 2023 metų nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo ataskaitą.
Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Praėjusiais metais dokumente akcentuota, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia agresyvi Rusijos užsienio politika ir karinis potencialas.
Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis. Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
