„Žmogaus teisių neužtikrinimas būtų prieštaravimas viešajai tvarkai”, – tokios nuomonės laikosi Vilniaus Universiteto prof. Vytautas Mizaras, kalbėdamas Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga vykusioje spaudos konferencijoje Seime.Anot teisininko, šiandien negalima būtų pateisinti valstybės veiksmų kokios nors nacionalinės viešosios tvarkos užtikrinimo motyvais taip nesuteikiant individui žmogaus teisių ar diskriminuojant kokiais nors pagrindais jo teises.
„Visų žmogaus teisių užtikrinimo jungiamasis principas – asmenų lygiateisiškumo arba diskriminavimo įvairiais pagrindais draudimo principas”, – įsitikinęs Vytautas Mizaras.
Teisininko nuomone, visuomenę sudaro žmonės, turintys skirtingų savybių, nesvarbu kaip jos pasireiškia: amžiumi, fizine, psichine ar intelektualia negalia, tautybe, rase, kalba, lytimi, seksualine orientacija, turtine padėtimi ar kitokiais požymiais, todėl, anot jo, šiuolaikinės demokratijos ir teisinės valstybės siekis – užtikrinti, kad nepaisant turimų skirtybių žmonės gyvendami valstybėje ir visuomenėje jaustųsi oriai.
Lietuvoje dar klesti nepakantumas ir „kitokių” izoliavimas
Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Konstitucija, neatsiejama nuo asmens tapatumo ir savitumo užtikrinimo bei individo elementarių teisių realaus įgyvendinimo.
„Atvira, darni ir teisinga visuomenė yra Europos vertybė, ir dėl to yra bendras šiuolaikinių demokratinių valstybių visuomenių konsensusas, – kalbėjo Vytautas Mizaras. – Lietuvoje vis dar yra paskirų grupių, nesvarbu kokiais skiriamaisiais požymiais šios išsiskirtų, stigmatizavimas, nepakantumas joms bei pasyvus (o kartais ir aktyvus) jų izoliavimas.”
Vytauto Mizaro įsitikinimu, tam tikrų fizinių bei intelektualiųjų „rezervatų“ kūrimas ir „puoselėjimas“ yra ne tik kad pastebimas valstybės viduje ir už jos ribų, tačiau iš esmės trukdo normaliai visuomenės raidai bei oriam visuomenės narių gyvenimui.
Anot Vytauto Mizaro, labai svarbus aktyvus valstybės institucijų neigiamas požiūris į reiškiamą panieką įvairių socialinių grupių atžvilgiu.
„Negali būti toleruojama netolerancija. Negalima naudotis ir piktnaudžiauti nuomonės reiškimo laisve skleidžiant netoleranciją, pasityčiojimą ar net panieką kitiems asmenims, priklausomai nuo jų savybių”, – įsitikinęs Vilniaus universiteto prof. Vytautas Mizaras.
Teisininkas išreiškė viltį, kad kitais metais minėdama narystės Europos Taryboje dvidešimtmetį, valstybė, sukaktį pasitiks skirdama didesnį dėmesį – visuomenės tolerancijos ir sąžiningumo ugdymui, socialinių grupių integravimui į visuomenę, aktyvesnei valstybės požiūrio į ne toleranciją ir abejingumą sklaidai.
