Vilniuje įsikūrė juvelyrinio dydžio kvartalas apie kurį visi lyg ir žino, tačiau jis yra tarsi kišenėje tarp didžiųjų senamiesčio arterijų, Didžiosios ir Vokiečių gatvės. Jame XXV a. pirmieji pradėjo telktis juvelyrai, vėliau juo dalinosi pirmieji stiklo gamintojai,čia XXVII a. karalius Vladislovas Vaza leido įsikurti žydų bendruomenei.
Šiandien „Stiklo kvartalas“, Stiklių, M. Antokolskio, Žydų, Gaono gatvių sandūra – kviečianti atsipūsti ir pasislėpti nuo masinio turisto ir tuo pačiu viliojanti savo saugomais turtais. Kvartale reziduoja Vilniaus šv. Kristoforo kamerinis orkestras tad nenuostabu, kad keliaujant gatvele gali klausytis gyvai atliekamos muzikos opusų.
Smalsių tyrinėtojų laukia: atviri dailiai ir jaukiai sužaliavę kiemeliai („Metraštininko”, „Medeinės“, „Lokio“ ir „Pudrinės“) su skulptūromis ir žaliuojančiais slaptais sodais; įdomiausios ir keisčiausios meno galerijos („Tora“, „Vitražo manufaktūra“, „Tautodailės“, „Vilnensis“, „Elementai“); išskirtinės kokybės ir įvairovės lietuviškos (ir ne tik!) mados, stiliaus ir aromatų parduotuvės („Julia Janus“, „My Minds“, „Pudrinė“, „Taškuota suknelė“, „Šapokliak“, „Lily“, „Madress“); brandūs, stilingi ir legendomis garsėjantys restoranai ir kavinės („Leičiai“, „Lokys“, „Rene“, „Augustas ir Barbora“, „Marcus“, „Stikliai“, „Ponių Laimė“, „Bistro 18“) ir juvelyrikos parduotuvės bei galerijos („Terra Recognita“, „Diamonds by Ribas“, „Vilnensis“ juvelyrikos mokykla).
„Stiklo kvartalas“ tarsi atgimsta iš naujo. „Kvartalo pavadinimą kildiname iš XIXa. šiame rajone egzistavusių 3 Stiklo gatvių (Stiklo pirmoji, Stiklo antroji ir Stiklo trečioji). 2018 metų rudenį kilęs verslo ir kultūros rezidentų judėjimas sujungė kaimynus į bendruomenę, kuri bendromis pastangomis šiuo metu gaivina Vilniaus senamiesčio širdį, kuria naujus kultūrinius maršrutus, tradicijas“, pasakoja šio kvartalo idėjos vystymo autorė, dizainerė Julija Janus.
Vienas pavyzdžių – „Augustas ir Barbora“ šių metų pradžioje duris atvėrusi legendinės meilės istorijos herojų, LDK karaliaus Žygimanto Augusto ir kunigaikštytės Barboros Radvilaitės vardais pavadinta kavinė. Jos interjerą dekoravo vienas garsiausių floristų Mantas Petruškevičius. Sukurto sodo įspūdį perėmė šalia įsikūręs „Julia Janus“, „Pudrinės“, „Aromatų sodo“, „Taškuotos suknelės“ ir „Bambalynės“ kiemas. Kiemelio rezidentai – maži stiliaus butikai bendromis jėgomis kiemą pavertė jaukia gėlynų, medžių ir viksvų oaze.
Auksakalystės, stiklo, žydiška, restoranų istorija, turiniu, kokybe ir jaukumu čia pasislėpti kviečiantis kvartalas lyginamas su Paryžietišku „La Mare“ – kvartalu Prancūzijos sostinėje. Tai – juvelyrinė koncepcinių butikų, galerijų, viešbučių ir restoranų kultūrinės įvairovės kvartalo versija Vilniuje, pastebima ir subalansuota kultūros gurmano kūnui ir sielai.
