Kuriami animaciniai serialai, steigiamos reklamos agentūros, per šokį mokomasi chemijos formulių, piešiniais perteikiamas eilėraščio turinys. Tokie netradiciniai mokymosi metodai šiuo metu taikomi beveik 100 Lietuvos mokyklų, kurios dalyvauja programoje „Kūrybinės partnerystės“.
Įvairias mokslo disciplinas – biologiją, matematiką, lietuvių kalbą, ekonomiką – jungiantys projektai nepaiso įprastinės pamokos normų ir plečia jos ribas. Mokyklų bendruomenės ir kūrėjai – aktoriai, žurnalistai, architektai, kino režisieriai, dizaineriai – drauge kuria ir įgyvendina kūrybiško mokymosi projektus.
Pasak Mildos Laužikaitės, trečius metus vykstančios programos „Kūrybinės partnerystės“ vadovės, projektai išjudina nusistovėjusius mokymosi procesus ir suteikia galimybių kūrybiškai išnaudoti tiek pamokos laiką, tiek klasės ir mokyklos erdves.
„Mokiniai, mokytojai ir kūrėjai drąsiai eksperimentuoja, kuria, dalijasi patirtimi ir tokiu būdu mokosi. Pavyzdžiui, kartoja istorijos žinias per šokio judesius ar sprendžia fizikos užduotis kurdami filmą. Projektai unikalūs tuo, jog į procesą įtraukiamos kelios mokslo disciplinos. Tokiu būdu siekiama, kad vaikai daugiau sužinotų, savarankiškai mąstytų, nuolat bendradarbiautų, įgytų daugiau praktinės patirties. Visi jų potyriai vėliau aptariami, nes svarbiausia, kad vaikai gerai jaustųsi mokykloje, o mokymasis jiems būtų prasmingas ir įdomus užsiėmimas“, – sako M. Laužikaitė.
2013–2014 m. m. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) kuruoja 14-a Vilniaus regiono mokyklų, dalyvaujančių „Kūrybinių partnerysčių“ projekte. Regiono kuratorė, LEU Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto Projektų ir tarptautinių ryšių centro koordinatorė Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė džiaugiasi, kad kūrybiško mokymosi projektai moksleiviams suteikia daugiau galimybių pažinti save ir tyrinėti artimiausią aplinką, atrasti kūrybos šaltinius ir skleistis kaip asmenybėms.
„Pokyčių mokyklų“ programoje dalyvaujančios Vilniaus „Juventos“ gimnazijos mokytoja Lilija Jankeliūnienė pastebi, kad kūrybiško mokymosi veiklos didžiausią prasmę įgyja tuomet, kai mokinys gali mokyti kitą mokinį – savo bendraklasį ar bendraamžį, kai ugdymo patalpa tampa drabužiu, kuris keičiasi drauge su mokiniais, kai klasė tampa nuolatine pojūčių, išgyvenimų, vertybių ugdymo vieta, kai suteikiame mokiniams daugybę progų ugdyti savo gebėjimus ir talentus – tiek meninius, tiek praktinius.
Pasak Neringos Šakinienės, projekte dalyvaujančios Lentvario M. Šimelionio gimnazijos mokytojos, „Kūrybinių partnerysčių“ projektas padėjo mokykloje įkurti „kūrybiško mokymo(si)“ mokytojų klubui, mokykloje kuriasi besimokančių mokytojų bendruomenė. „Mokiniai ir mokytojai mokosi refleksijos. Ratas ir darbas grupėse tampa įpročiu, o ne staigmena. Mokomės būti vieni su kitais“, – sako N. Šakinienė.
„Tyrinėjančių mokyklų“ programoje dalyvaujančios Vilniaus r. Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos mokytojai mano, kad „Kūrybinių partnerysčių“ projektas nuolat įkvepia, skatina keistis, stebina: „Kiekviena sesija – tarsi naujai išmokta pamoka, turintį savo istoriją, kompoziciją, instrumentus, savitą aplinką, tapusi nuolat kintančiu naratyvu mokiniams ir mums, mokytojams. Išmokome neskirstyti darbų į 2 skirtingas dalis, nes papildyti vienas kitą gali tik dirbdamas drauge“.
Jau trečius metus projekte dalyvaujančio Vilniaus licėjaus mokytoja Jolita Milaknienė sako: „Šiais metais Vilniaus licėjuje ieškome būdų, kaip sukurti akademiškumo ir kūrybiškumo derme pagrįstą mokymo(si) aplinką, kaip (su)gebėti būti kartu ir kurti. Kūrybiško mokymosi veiklų specifika atvers mokiniams ir mokytojams buvimo nežinomybėje potencialą ir prasmę. Kūrybos praktikės Rugilės Žadeikytės žodžiais tariant, projekto esminis „įrankis“ yra gebėjimas pritaikyti specifines žinias atpažįstant loginį, emocinį ar vizualinį ryšį tarp, atrodo, skirtingų fenomenų“.
Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokytojos Gražinos Gudonienės manymu, eksperimentinė pamokos-spektaklio idėja, įgyvendinama mokyklos kūrybiško mokymosi projekte, pasiteisina. Tai – bandymai sujungti medžiagas, istorijos, biologijos, technologijų, muzikos, lietuvių kalbos žinias ir sukurti vientisą vaizdą, kuris atskleistų pasirinktą temą.
Apie kūrybiško mokymosi projektą „Didysis atradimas – tai aš“ Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos kuruojanti mokytoja pasakoja: „Projekte dirbančios kūrybos praktikės –fotografė, psichologė-šokio terapijos specialistė ir intermedialistė – per užsiėmimus padeda mokiniams atrasti save ir, aišku, savo draugus iš naujo. Projekto buvimas yra ne tik nauja, bet ir labai reikalinga veikla“.
Gražina Rudienė, Vilniaus r. Pagirių gimnazijos mokytoja, teigia, kad mokyklos kūrybiško mokymosi projektas „Erdvė keistis 2“ skatina keisti pamokų formatą, erdvę, užsiėmimų trukmę. „Kūrybiško mokymosi projektas padeda moksleiviams naujai atrasti „sunkius“ dalykus“, – pabrėžia Širvintų raj. Gelvonų vidurinės mokyklos mokytoja Jūratė Garnienė.
Mokyklos kūrybiško mokymosi projektas „Renesanso žinių tarnyba“ labai įkvepia moksleivius domėtis Renesanso laikų vilniečių gyvenimu, su užsidegimu rinkti įdomią medžiagą savo laidai“, – pasakoja Vilniaus Centro vidurinės mokyklos mokytoja Violeta Lauciuvienė.
Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos kūrybiško mokymosi projekte ,,Kaip kontekstas keičia tekstą?“ mokiniai mokosi neįprastais būdais: bendrauja be žodžių, kalba deformuotoje klasėje, nagrinėja autentiškus tekstus. Mokytoja Žydrė Garlienė džiaugiasi, kad mokiniai vis dažniau išdrįsta pareikšti savo nuomonę viešai ir ją apginti. „Stengiamės kiekvieną pamoką paversti savotišku spektakliu, kur mokinių kalbėjimas, nors ir rimtomis temomis, yra panašus į teatrą ar žaidimą“, – sako mokytoja.
„Interaktyvūs pratimai pamokose nuteikia mokinius kūrybinei veiklai. Naujas prezentacijos metodas ,,pecha-kucha“ išmokė, kaip svarbu sukoncentravus mintis per trumpą laiką išsakyti savo nuomonę“, – pastebi Šalčininkų r. Dieveniškių ,,Ryto“ vidurinės mokyklos mokytoja Regina Ratkevičienė.
Vilniaus „Pelėdos“ pradinėje mokykloje įgyvendinamas kūrybiško mokymosi projektas „Slaptas miestas: Pelėdžiuko kelionės“ yra animacinis istorinis serialas. „Pažinti savo gimtąjį miestą vaikai mokosi kurdami filmuką. Scenarijus, scenografijos, įgarsinimas – viską kuria patys! Šiais metais ieškome naujų būdų, formų, kaip „kitaip“ galima mokytis pasaulio pažinimo“, – sako mokytoja Erika Langvinienė.
Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos projektas „Pokšt pasaulis“ į veiklą įtraukia 1–4 ir 7 klasių moksleivius. „Ketvirtokai mokėsi pažinti medžiagas, jų pokyčius: augino kristalus, žirnius, aiškinosi vandens savybes, kaip, raukšlėjantis sluoksniams, susidaro kalnai. Iš pasigaminto sluoksnių modelio kūrė „marmuro“ plokštes ir naudojo jas mozaikai“, – pasakoja mokytojas Redas Kononenko.
Šiuo metu įvairiose Lietuvos mokyklose vykstančiuose „Kūrybinės partnerystės“ projektuose mokiniai mokosi kaligrafijos, gilinasi į ekologišką gyvenimo būdą, kuria įvairias instaliacijas koridoriuose, domisi savo miestelio ir šeimos istorijomis, legendomis, susipažįsta su šiuolaikine amatininkyste.
Per trejus metus „Kūrybinių partnerysčių“ programoje jau dalyvavo apie 9 tūkstančius Lietuvos moksleivių – nuo pirmokų iki dvyliktokų.
Projektą „Kūrybinės partnerystės“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas. Projektą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras ir projekto partneriai.
