„Kiekvienas autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas yra ryški individualybė. Reikia tik nepavėluoti jam padėti“, – sako Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) V.Tumėnienės vardo Vaikų ankstyvosios raidos centro vaikų neurologė ir socialinė pediatrė Liuda Istigečeva.
„Kartais tėvai pirmuosius požymius pastebi, kai kūdikiui būna keli mėnesiai, bet būna, kad į specialistus kreipiasi tik tada, kai išgirsta ne vieną raginimą iš šalies. Ir net tada bando neigti tikrovę – na, nekalba darželinukas, valgo tik tam tikrą maistą, supanikuoja kam nors pasikeitus jo aplinkoje, nežaidžia su kitais vaikais, neatsiliepia šaukiamas, bet gal čia nieko tokio, jo ir senelis keistas buvo”, – apie tėvų gynybinę reakciją pasakoja L.Istigečeva.
Vaikų neurologė tėvams, pastebėjusiems keistą ar neatitinkantį bendraamžių raidos savo mažylio elgesį, pataria nespėlioti ir nebandyti apgaudinėti savęs, ęsą “vaikas išaugs”. „Jei yra raidos sutrikimas, savaime jis nepraeis, o laikas veikia vaiko nenaudai”, – perspėja gydytoja.
RKL Vaikų klinikos V.Tumėnienės vardo Vaikų ankstyvosios raidos centras, kurio veikla per karantiną buvo sustabdyta, vėl priima mažuosius pacientus su judesio, kalbos, bendravimo įgūdžių raidos sutrikimais, elgesio ir emocinėmis problemomis. Daliai vaikų nustatomas autizmo spektro sutrikimas (ASS).
Faktai, kuriuos mokslininkai išsiaiškino apie autizmą, tėvams siunčia dvi žinutes. Pirmoji: tai ne liga, kuria susergama, bet visą gyvenimą lydintis neurologinis raidos sutrikimas, lemiantis nepakankamą socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio vystymąsi ar jo sulėtėjimą. Antroji: žmogaus smegenys – unikalios, mažylių psichika – labai plastiška, ir yra priemonių, kurios leidžia kompensuoti minusus bei tinkamai išnaudoti atsiradusius pliusus.
Autizmą ir kitus vaiko raidos sutrikimus gali įtarti šeimos gydytojas arba patys tėvai, tačiau diagnozuoti turi tik specialistas. Pasaulinė praktika leidžia teigti, kad ankstyva diagnozė ir intervencija gali labai ženkliai pagerinti vaiko gyvenimą.
- Kai sakoma, kad autizmo spektro sutrikimą svarbu diagnozuoti kuo anksčiau, koks vaiko amžius turimas galvoje? – paklausėme vaikų neurologės L.Istigečevos.
- Turime tokį profesinį posakį, kad jei pas mus atėjo su pusės metų kūdikiu, vadinasi, sugaišti šeši mėnesiai. Jei rimtai, tai “kuo anksčiau” tą ir reiškia – kuo anksčiau. Tėvai savo vaiką stebi 24 valandas per parą, jie mato daugiau nei šeimos gydytojas per apžiūrą. Ir tas jausmas, kad vaikui kažkas ne taip, dažniausiai nemeluoja. Tai galioja visiems vaiko raidos sutrikimams – judesio, kalbos, bendravimo įgūdžių, elgesio, emocijų. Tėvai juk pastebės, jei atitinkamo amžiaus jų kūdikis vengs mamos krūties, akių kontakto, nereaguos į garsą arba atvirkščiai – pradės klykti, pavyzdžiui, įjungus dulkių siurblį, nekels galvytės, neims žaisliuko, netars pirmųjų skiemenų, žodžių. Šie ir kiti požymiai paprastai atveda tėvus su mažyliu pas mus. Efektyviausi rezultatai, kai vaikas pas specialistus patenka iki 2 metų. Jauniausiam mūsų centro pacientui buvo du mėnesiai.
- Teigiama, kad ankstyvoje stadijoje autizmą nėra lengva nustatyti net ir specialistams, jau nekalbant apie šeimos gydytoją ar tėvus.
- Metodikų yra ne viena, pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą šeimos gydytojai atlieka vaiko psichomotorinės raidos testą, aš dirbu su Miuncheno funkcinės raidos diagnostika. Tiriant, testuojant vaiką, pasitelkiant specialistų žinias ir patirtį, raidos sutrikimas, jei jis egzistuoja, paprastai vis dėlto būna diagnozuojamas. Todėl primygtinai prašau tėvų: kilus įtarimams nedelskite, nes jeigu jie nepasitvirtins, miegosite ramiau, o jei jūsų mažylis turi sutrikimą, nepavėluoti yra labai svarbu. Anksti pradėjus intervenciją, darbą su specialistais, galima tikėtis žymiai geresnių rezultatų. Tai pasakytina ne tik apie ASS, bet ir apie kitus vaikų raidos sutrikimus.
- Kalbant apie autizmą, kaip vertinate teorijas, kad tai – skiepų pasekmė?
- Sąmokslo teorijas vertinu skeptiškai, bet daugmaž suprantu, kaip jos gimsta. Bandant priimti vaiko diagnozę, susitaikyti su realybe, užvaldo daug emocijų, tėvai kelia klausimus, kas dėl to kaltas, nors kaltųjų čia nėra.
Vaiko su autizmo spektro sutrikimu raidoje yra regreso stadija, ji tėvams labai skausminga. Vieną dieną jie pastebi, kad jų mažylis, ir šypsojęsis, ir rodęs, kur jo nosytė, ir laiku pradėjęs žaisti, ropoti, vaikščioti, tarti žodžius, pradėjo viso to vengti, nebedaryti. Sulėtėjo arba nustojo vystytis kalba, sutriko miegas, mityba, atsirado keisti judesiai, pavyzdžiui, lingavimas. Vaikas ėmė nereaguoti kalbinamas, vengti prisilietimų, nervintis pasikeitus aplinkai – apšvietimui, garsams, kvapams, prarasti turėtus socialinius įgūdžius. Tai tėvus sukrečia. Regreso stadija paprastai sutampa su skiepų periodu. Manau, tai ir skatina sąmokslo teorijas. - Minėjote, kad kiekvienas ASS vaikas – ryški individualybė. Kuo tai pasireiškia?
- Taip, kiekvienas toks vaikas turi savitų, tik jam vienam būdingų bruožų. Turėjau pacientą, kurį domino tik dinozaurai. Būdavo, kol šnekiesi su juo apie dinozaurus, viskas gerai, bet vos pasuki kalbą apie ką nors kita, parodai kitokį žaislą, paveikslėlį, jis užsisklendžia ir kategoriškai atsisako bendrauti. Mergaitė, su kuria dirba mūsų centro specialistai, pamačiusi per TV filmą gali atkartoti visų herojų dialogus, tiksliai imituodama intonacijas. Berniukas, kuriam nustatytas ASS, ant popieriaus lapo iš atminties nupiešia kompiuterio klaviatūrą, nepraleisdamas nė vienos raidės ir simbolio. Dar vienas mūsų ankstyvosios raidos centro pacientas ant grindų (nes ant stalo netelpa) kaipmat sudėlioja sudėtingiausią dėlionę. Bet jis nemoka apsiauti batukų. Taip reiškiasi autizmo spektro sutrikimas.
- Ar tiesa, kad kai kurie ASS vaikai, ypač turintieji Aspergerio sindromą, itin gabūs IT?
- Taip, tai fenomenalu. Neretai jau dviejų metų mažylis brauko telefono ekraną, susiranda „YouTube“ jam patinkantį filmuką, naršo internete. Pamato, ką suaugusysis veikia su išmaniuoju telefonu, ir nukopijuoja. Tačiau faktas tas, kad ASS vaikas gali turėti fenomenalią atmintį, absoliučią muzikinę klausą, didelių gabumų išmaniosioms technologijoms ar matematikai, mokėti kelias kalbas, bet nesugebėti naudotis tualetu ar papasakoti, kas vaizduojama vaikiškos knygelės paveikslėlyje.
- Kiek gali padėti laiku pradėta vaiko raidos ankstyvoji reabilitacija?
- Mūsų komandoje V.Tumėnienės vardo Vaikų ankstyvosios raidos centre dirba gydytojas, psichologas, logopedas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, socialinis ir slaugos darbuotojai.
Per dieną šiuo metu dirbame su 6-7 vaikais, kuriems įvertinama psichomotorinių įgūdžių raida, nustatomi jos sutrikimai, sudaroma individuali ankstyvosios reabilitacijos programa. Centre mūsų pacientai ambulatoriškai lankosi apie pusę metų. Kartais kartu su vaiku ateina ir jo tėvai ar globėjai, seneliai, kurie supranta, kad norint padėti vaikui, visa šeima turi įgyti žinių, įgūdžių. Mes konsultuojame ir mokome. Būna, kad rezultatai pranoksta lūkesčius. Būna, kad lūkesčiai pasirodo didesni nei galimybės. Tačiau bet kuriuo atveju sutrikusi vaiko raida, dirbant su specialistais, labai smarkiai pasistūmėja į priekį ir užtikrina kitokią gyvenimo kokybę ir pačiam vaikui, ir jo artimiesiems.
