Indoneziją sukrėtė įvykis, kaltinantis moterį netoleruotina šventvagyste. Šiuo metu kontroversiški šalies įstatymai kelia susirūpinimą visoms religinėms atšakoms, mat didžiausia pasaulyje musulmonų valstybė netenka religinio pliuralizmo. Kaltinamoji, Meiliana, 44-erių metų budizmą išpažįstanti moteris iš Sumatros salos, tariamai pažeidė Indonezijos įstatymus pasiskundusi iš mečetės sklindančiu triukšmu. Dabar moteris atliks bausmę praleisdama 18 mėnesių kalėjime už tai, jog skundėsi islamiškos maldos, girdimos netoli pastarosios namų, per dideliu garsumu. Islamiškas kvietimas melstis buvo „brukamas“ pasitelkiant specialius, didelius garsiakalbius, specialiai gerinančius garso kokybę.
Praėjusiais metais Indonezijoje užfiksuotas panašaus pobūdžio įvykis, kuomet visiems gerai žinomas politinis veikėjas, buvęs Džakartos gubernatorius Basuki Tjahaja Purnama – krikščionybės sekėjas, atpažįstamas „Ahok“ vardu – buvo išsiųstas kalėti dviems metams dėl šventvagystės. Populiarus ir mylimas visuomenės veikėjas tariamai demonstravo nepagarbą Koranui ir tokiu būdu pažeidė įstatymą. Tuo tarpu Meiliana, kaip ir daugelis Indonezijos gyventojų, atsiliepianti tik į vardo šaukimą, dar gali pateikti skundą dėl savojo nuosprendžio. Visgi, tikimybė, kad teismo sprendimas moteriai taps palankus, yra itin minimali.
Šis nekasdienis atvejis privertė visuomenę susimąstyti. Kaltinamoji Meiliana išprovokavo perversmą tarp liberalesnių indoneziečių, nepritariančių teismo nuosprendžiui. Pastarieji negaili kritikos valstybės įstatymams, tačiau didelė grupė šalies musulmonų tokiai nuomonei nepritaria. Šie, atvirkščiai, dėl religinės diferencijos, laikosi savo žodžio ir toliau netoleruoja Meilianos įsitikinimų. Šiuo metu jau dvi didžiausios šalies Musulmonų organizacijos viešai išreiškė nuomonę, pritariančią moters įkalinimui.
„Ji nepažeidė įstatymo. Ką ji padarė, tai pateikė kaimynystei skundą, o tai nėra įžeidimas islamo atžvilgiu“, – teigia Ismail Hasani, oficialus islamiškojo valstybinio universiteto (angl. Islamic State University) Džakartos teisės ekspertas bei Setaros Demokratijos ir taikos instituto (angl. Setara Institute for Democracy and Peace) tyrimų skyriaus vadovas. Hasani akcentuoja įvykio svarbą, ketindamas kovoti pats už Meilianos teises. Eksperto nuomone, kitos pilietinės visuomenės grupės taip pat gali pakeisti Melianos likimą. „Apskritai, mes manome, kad pats piktnaudžiavimo ir šventvagystės įstatymas vis labiau riboja religijos laisvę Indonezijoje“, – neslepia aktualios problemos rimtumo Hasani.
Indonezija, šalis, pasikliaujanti daugiatautiška demokratija, sudaryta iš tūkstančio salų, oficialiai pripažįsta šešias religijas, lygias pagal įstatymą. Rodos, jau daugelį metų iš eilės, valstybė laikėsi jai įprastų tradicijų ir puoselėjo suteiktą „musulmonų tolerantiškumo“ etiketę pasaulyje. Tačiau pastarųjų metų pokyčiai, siūlantys teisės aktus, draudžiančius homoseksualius veiksmus ir islamistų politinių grupių atsiradimą, sukėlė nemenką nerimą pasaulietinio požiūrio šalinininkams.
Meilianos byla sukėlė platesnę diskusiją religinėmis temomis, ypatingai, dėl religinio pliuralizmo. Interneto portaluose pasirodė susirūpinusiųjų komentarų, palaikančių nuteistą moterį dėl galimai neteisingo teismo sprendimo bei, anot jų, tolerancijos stokos. „Išlaisvinkite Meilianą, puoselėdami toleranciją!“, – tokia internetinė peticija akimirksniu sulaukė net keleto tūkstančių pritariančiųjų.
Neįprastas moters atvejis, sukėlęs pasipiktinimą, taip pat išprovokavo diskusijas apie pašaukimą melstis ir klausimą, koks garsas pamaldoms yra tinkamas bei nepažeidžiantis kito laisvės. „Aš myliu Azano garsą“, – sakė Indonezijos komikas Sakdiyah Ma’ruf, po Meilianos incidento paskelbęs provokuojantį įrašą savo „Twitter“ paskyroje, kalbėdamas apie kvietimą į maldą. „Bet iš tikrųjų, kaip musulmonas, kuris ką tik susilaukė kūdikio, garsus raginimas melstis, sklindantis iš kelių mečečių vienu metu, kartais gali sukelti nerimą“, – toliau aiškina komikas, galimai pateisinantis Meilianos veiksmus.
