© vilniauszinios.lt nuotr.

Nors daugelis kompanijų skelbia vis daugiau pažadų gamtos tausojimo klausimu, pagrindiniu jų tikslu vis dar lieka siekis kuo didesnį kiekį produkcijos parduoti kuo didesniam vartotojų skaičiui. Tačiau yra keletas kompanijų, žengiančių pokyčių keliu kiek kitaip.

Švedų kompanijos gigantės H&M aprašas socialiniame tinkle Twitter skelbia: Mada ir kokybė geriausia kaina, tvariu keliu! Taip kompanija prisistato savo klientams ir siekia, kad šie galvotų taip pat. Greitosios mados gigantė pastaraisiais metais nuėjo ilgą kelią tam, kad gautų tvarumo statusą. Kolekcija pavadinimu Conscious (liet. Sąmoninga) išskirtinai sukurta ir pagaminta iš tvarių medžiagų – organinės medvilnės, perdirbto poliesterio bei liocelio. Kitos kolekcijos, pavadinimu Circulose, rūbai pagaminti iš tekstilės, kuri gauta perdirbus išmestus rūbus.  H&M kasmet skelbia savo tvarumo ataskaitą, taip pat sukūrė rūšiavimo parduotuvėse schemą – atnešus maišelį bet kokio prekės ženklo ir bet kokios būklės nebedėvimų drabužių ar namų tekstilės į bet kurią „H&M“ parduotuvę Lietuvoje, suteikiama 10 proc. nuolaida vienai kliento pasirinktai prekei.

Kita mados pasaulio įmonė-gigantė – Zara, priklausanti Inditex. Pastaroji, kai kurių skaičiavimų duomenimis, yra daugiausiai uždirbanti mados kompanija pasaulyje. Zara taip pat drąsiai įsipareigojo tvarumo atžvilgiu – pasiryžta visus rūbus iki 2025-ųjų pradėti gaminti  iš šimtu procentų tvarių medžiagų.

Sąvoka tvarumas pastaruoju metu tapo itin mėgiama ir vartojama mados industrijoje. Vos per pastaruosius keletą metų mados pasaulio dėmesys gamtos išsaugojimui tapo akivaizdžia ir pakilo į iki šiol neregėtas aukštumas. Skelbiama, kad praėjusiais metais internetinių paieškų, kuriose esama su tvarumu susijusių sąvokų, skaičius šoktelėjo net 75 procentais, ir apėmė išskirtines paieškas apie ekonilą  – nailono atmainą, gaminamą iš atliekų, ir organinę medvilnę, kurios auginime nenaudojami žalingi pesticidai ir trąšos.

Toks vartotojų aktyvumas ir susidomėjimas neliko nepastebėtas įvairių prekinių ženklų, kurie suskubo kurti drabužių perdirbimo, rūšiavimo ir organinių medžiagų naudojimo schemas tam, kad galėtų įsirašyti į tvariosios mados gamintojų ir atstovų gretas. Tačiau, nors plačiai reklamuojamas tvarumo ir draugiškumo gamtai siekis, vis tik pagrindiniu šių kompanijų siekiu lieka tikslas kuo daugiau gaminių parduoti kuo platesniam vartotojų ratui.

© vilniauszinios.lt nuotr.

2019-aisiais H&M Grupė, vien JAV iki tol turėjusi 593 parduotuves, pasaulyje atidarė dar beveik 300 naujų. Zara, taip pat besisvaidanti pažadais apie medžiagų naudojimą, kiekvieną savaitę išleidžia apie 500 naujų rūbų modelių, kas sudaro daugiau 20 000 rūbų modelių per metus. Tokie skaičiai parodo nemenką spragą deklaruojamo įmonių požiūrio ir realių veiksmų sankirtoje. Verta paminėti, kad, pavyzdžiui, vieniems marškinėliams pagaminti yra sunaudojama daugiau nei 2000 litrų vandens – tiek, kiek jo per dvejus su puse metų vidutiniškai išgertų žmogus. Imant platesnį spektrą, visa industrija kasmet sunaudoja beveik 5 milijardus litrų vandens vien tekstilės dažymui – vanduo ne tik naudojamas, bet ir teršiamas. Gamybos proceso metu nuotekos, chemikalai ir dažai pasklinda į vandens šaltinius, ir taip naikinamos ištisos ekosistemos ir vandens gyvūnija, teršiami gruntiniai vandenys. Deja, vien gamybos atliekomis tarša neapsiriboja – kai rūbai nuperkami, beveik pusantro milijono plastiko mikropluoštų yra paskleidžiami į aplinką sintetinių rūbų skalbimo metu, tad plastikas tokiu būdu teršia vandenis.

Pabrėžiama, kad toks įmonių požiūris ir elgesys kelia klausimą – kaip būtent yra įsivaizduojamas tvarumas? Ką jos laiko tvarumu? Ši sąvoką turėtų reikšti tvarumą ekosistemoms, ištekliams, žmonių darbui. Jie yra didžiulė šio proceso dalis. Būtent pigi darbo jėga leidžia didžiosioms įmonėms gaminti ir pardavinėti didžiulį kiekį produktų už palyginus nedidelę sumą. Mažosios įmonės, neretai gamyba užsiimančios savarankiškai, savo gaminius pardavinėja keletą kartų didesnėmis kainomis todėl, kad renkasi kokybiškas medžiagas ir patikimą darbo jėgą. Vis daugiau žmonių renkasi būtent tokius gaminius, tačiau kol laikysis didžiulė paklausa greitosios mados rūbams, sunku tikėtis, kad situacija pasikeistų iš pagrindų.

© vilniauszinios.lt nuotr.

Kasmet sunaikinami didžiuliai kiekiai visiškai naujų drabužių, kurių pirkėjai neišpirko. Žinoma, verslininkai pirmiausiai imasi gudrybės, siekiant išparduoti visą produkcija. Pasitelkiami išpardavimai, kurie vilioja didžiąja dalį pirkėjų, tačiau, koks likimas nutinka neišparduotiems drabužių?

Pavyzdžiui Didžiosios Britanijos mados prekės ženklas „Burberry“, 2017 – 2018 metais sunaikino produkcijos, kurių bendra vertė siekė 38 mln. JAV dolerių. „Burberry“ kompanija nėra vienintelė kompanija, kuri neparduotą produkciją sunaikina. Dar vienas atvejis: pasaulyje žinoma bendrovė „Richemont“, kuri vadovauja prekių ženklams „Cartier“ ir „Montblanc“, per pastaruosius dvejus metus sunaikino laikrodžių, kurių vertė apie 448 mln. eurų.

Produkciją naikina-degina ne vien aukštosios mados prekės ženklai. Mados tinklas „H&M“ teigia, kad degina neparduotas prekes, taip sukurdamas energijos mažam Švedijos miesteliui – Vesterai. Skaičiai, sudeginamų rūbų išties įspūdingi. Sudeginama apie 19 tonų drabužių, tai būtų maždaug apie 50 000 porų džinsų. „H&M“ ženklo atstovai teigia, kad drabužiai sunaikinami ypač retai. Tai vyksta tik tada, jei produkcija neatitinka saugumo reikalavimų, pavyzdžiui yra užkrėsti pelėsiu ar neatitinka cheminių medžiagų reguliavimo standartų. Tik esant tokiomis aplinkybėms rūbai, kurie negali būti parduodama klientams ar perdirbama laikantis saugumo – sunaikinama.

Tačiau aplinkosaugininkai griebiasi už galvos, matydami tokias dideles sudeginamos produkcijos statistika. Deja, iki tol kol visos įmonės imsis perdirbti naujas/nepanaudotas prekes laukia ilgas kelias.

Drabužių pasaulinės industrijos verslininkams naikinti neparduotus drabužius siekiant apsaugoti savo ženklo intelektinę nuosavybę bei prekių ženklo vertę, kol kas yra parankiausias ir mažiausiai nuostolių keliantis būdas.

Taip pat skaitykite: Iš siūlo – į siūlą: nepapasakota tekstilės perdirbimo istorija [VIDEO]

Taip pat skaitykite: