Po birželio 27 dienos dvigubo teroristinio išpuolio Tunise, kuriame žuvo du žmonės ir septyni buvo sužeisti, moterims buvo uždrausta dėvėti nikabą – visą veidą dengiantį galvos šydą visuose viešose šalies įstaigose ar erdvėse.
Pagrindinė priežastis – saugumas
Įvykdyti du savižudiški išpuoliai Tunise sukėlė baimę ir paniką, palyginti taikioje Šiaurės Afrikos šalyje, pačio turistinio piko viršūnėje. Islamo valstybė prisiėmė atsakomybę už atakas, įtariamas sąmokslo įkvėpėjas Aumen Smiri (23) žuvo susisprogdindamas Tuniso gatvėje. Po jo mirties Tuniso vidaus reikalų ministerija paskelbė pranešimą, jog Aumen Smiri buvo užsimaskavęs kaip moteris arba dirbo su bendrininke moterimi. Tuniso ministras pirmininkas Youssef Chahed nurodė pagrindinę tokio draudimo priežastį – saugumas.
Pilnas kūno uždengimas šiuo musulmonišku drabužiu gali lengvai pasitarnauti teroristams, norintiems užsimaskuoti bei lengvai paslėpti ginklus ir sprogmenis. Po įstatymo draudžiančio dėvėti nikabą viešose įstaigose, Tunisas prisijungė prie augančio šalių sąrašo, kurie draudžia pilną kūno uždengimą. Šri Lanka uždraudė šį drabužį po šių metų teroristinių atakų per Velykas, kur iš viso nugriaudėjo net aštuoni sprogimai. Kamerūno valstybė uždraudė nikabą, po dviejų moterų susisprogdinimo, per kurį žuvo 13 žmonių. Jos per išpuolį taip pat vilkėjo šį visą kūną dengiantį drabužį. 2018 metais draudimas įsigaliojo ir Alžyre – draudžiama nikabą vilkėti darbe.
Draudimas sukėlė diskusijas
Kai kurie kritikai teigia, jog nikabo draudimas yra diskriminacija prieš konservatyvias musulmonų moteris. Šioje vietoje kilo daug religinių diskusijų. Tradiciniai islamo teologai vieningai teigia, kad nikabas yra religijos dalis, tačiau jų nuomonės išsiskiria, ar dengti veidą yra privaloma. Dauguma žinovų teigia, jog nikabas neprivalomas, nebent moteris atsiduria situacijoje, kurioje iškyla grėsmė jos garbei, orumui ir saugumui. Dėl terorizmo baimės, kai kurios šalys uždraudė burkas, pateisindami savo žingsnį tuo, jog žmonių veidai turi būti matomi dėl atpažinimo priežasčių.
Šio draudimo kritikai ginčijasi, jog šios restrikcijos prilygsta valstybės skatinimui mažumų diskriminacijai ir limituoja saviraiškos laisvę. Taip pat šie draudimai pakurstė didelius debatus apie vyriausybės vaidmenį religiniuose klausimuose, kurie buvo karštai diskutuojami Europoje ir Vidurio Rytuose. Kai kurios Europos šalys visiškai uždraudė islamiškus apdangalus, kurie paslepia žmogaus veidą arba plaukus – sakydami, jog tai darė dėl saugumo, bet dažnai šie draudimai priimami remiantis tuo, jog islamiški apdangalai viešai demonstruoja musulmonų religiją viešose vietose.
Dauguma musulmonų, taip pat ir žmogaus teisių organizacijų teigia, kad šie draudimai, kaip Prancūzijos burkų ir Danijos nikabų uždraudimas yra Islamo fobija. Iš istorijos žinome, jog Europos kolonijinės galios arabų šalyse interpretavo apdangalus kaip socialinę mažumą ir socialinį atsilikimą bei naudojo pateisinti kolonizaciją.
Kalbėta ir ankščiau
Tuniso vyriausybė apie draudimą dėvėti nikabą buvo užsiminusi ir ankščiau. Vyriausybė 2014 metais paskelbė, jog „sugriežtins dėvimo drabužio kontrolę“, tačiau dar tada nebuvo aišku ką konkrečiai tai reiškia. Tuniso parlamentas taip pat 2016 metais, po dviejų pagrindinių teroristinių išpuolių Tunise ir Sousse mieste, kurie smarkiai sukėlė grėsmę Tuniso šalies stabilumui ir smarkiai „smūgiavo“ turizmo pramonei, pristatė įstatymo projektą, tačiau šis niekada nebuvo įvykdytas.
