Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: Never say die
Puslapių skaičius: 320
Leidykla: Svajonių knygos, 2011
Vertė: Neringa Barmutė
Knyga nuosava
Perskaityta 2012 09 11
Pažintis: devintoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 4/5
Kad kada nors į mano rankas paklius leidyklos „Svajonių knygos” knyga, nebūčiau nė susapnavusi. Nesidomėdavau net kokias knygas jie leidžia, nes saldūs rožiniai romanai ne man. Kartą suknyga.lt pamačiau, kad viena mergina per metus perskaitė virš 200 knygų. Oho, pagalvojau, geras tempas. Pasidarė įdomu, kokias knygas ji skaito, pasirodo visos iki vienos – šios leidyklos meilės romanai, kuriuos tikriausiai reikia ne skaityti, o ryti.
Nebūčiau skaičiusi ir šios knygos, jeigu ne mano mėgstama rašytoja, kurios knygas norisi perskaityti visas. Jei atvirai, nieko gero iš jos nesitikėjau. Tiksliau tikėjausi, bet lengvos meilės istorijos su detektyvo priemaiša. Knyga priklauso serijai „Katė”, įtampos bei dramos žada daugiau nei meilės.
Pagrindinė veikėja Vilė po dvidešimties metų ieško dingusio (žuvusio) tėvo. Reikiamoje vietoje, reikiamu laiku atsiradę Gajus – erzinantis, bet labai reikalingas pagalbininkas paieškoje. Tikriausiai neverta minėti, kad tarp jų užsimezga kai kas daugiau nei bendri reikalai.Knygoje mane labai erzino Vilės personažas. Jau tokia aikštinga, tokia principinga. Viską moku, viską galiu. Gal ir negražu, bet skaitant nuolat pagalvodavau, kad norėčiau pliaukštelėt jai per veidą, kad atsitokėtų.
Tikrai nesigailiu, kad perskaičiau šią knygą ir likau nenuvilta. Taip, lengvas skaitalas, bet saldumo tikrai nebuvo per daug. Ne ką daugiau nei kitose autorės knygose. Jausmai ne hiperbolizuoti, autorė sugebėjo išlaikyti įtampą, įtraukė į istoriją, kuomet norisi, kuo greičiau sužinoti pabaigą. Nors pabaiga šiek tiek ir nuspėjama. Paprastas rašymo stilius, skaitosi lengvai ir greitai. Mano nuomone, T. Gerritsen romantinės serijos knygos kaip mokymasis rašyti, įvadas į vis geresnius būsimus romanus.
Originalus įrašas tinklarštyje Aš skaitau
