Dažnai gatvėje pametę pinigų prašantį benamį, pagalvojame: „Kodėl turėčiau jam aukoti? Jis pats kaltas dėlto, jog sugriovė savo gyvenimą“. Tačiau ar yra skirtumas, kai gatvėje benamis prašo paaukoti kvaišalams ir alkoholiui ir kai matome vienišą tėvą, kuris prašo pinigų savo šeimai? Kaip praeiviai gatvėje reaguotų į šias dvi skirtingas situacijas?
Socialinis eksperimentas, kuriame pamatysite kaip Njujorko mieste vyras vaidina benamį, tačiau tai jis daro dviejose skirtingose situacijose.
Pirmiausia, socialinio eksperimento dalyvis turi savęs užrašą, kuriame parašyta: „Benamiui reikia pinigų marihuanai, narkotikams ir alkoholiui“. Praeiviai, eidami pro šalį atkreipia į jį dėmesį ir, kaip bebūtų keista, negaili jam pinigų. Vienas vaikinas net pasako: „Nupirkčiau tau butelį, bet pats turiu tik dolerį“ ir įdeda kupiūrą į stiklinę.
Antrojoje situacijoje, „benamis“ pasitelkia pagalbą: šalia jo guli maža mergaitė, kuri vaidina jo dukrą. Dabar vyras turi užrašą, kuriame parašyta: „ Benamis, vienišas tėvas prašo pinigų savo šeimai“. Neįtikėtina, tačiau praeiviai skirtingai nei pirmojoje situacijoje, reaguoja visiškai kitaip: į benamį ir mergaitę atkreipia dėmesį visi, tačiau niekas net nesiruošia paaukoti.
Galiausiai, prieina moteris, kuri taip pat yra benamė ir atiduoda visus tą dieną surinktus pinigus sakydama, jog jiems jų reikia labiau nei jai. Moteris net sukalba jiems maldą. Apstulbęs vyras pasiveja moterį, prisipažindamas, jog tai socialinis eksperimentas ir dosniai jai atsilygina.
Nors čia tik eksperimentas, tačiau reikia tikėtis, jog jis palies žmonių širdis ir privers susimąstyti apie pagalbą tiems žmonėms, kuriems jos iš tikrųjų reikia.
Kaip manote, kurioje iš šių dviejų situacijų žmonės būtų linkę aukoti daugiau, jeigu toks eksperimentas būtų surengtas Lietuvoje?
