Sostinės centre įsikūrusi Salomėjos Nėries gimnazija nusprendė keisti pavadinimą. Gimnazija siekia atsiriboti nuo su sovietiniu režimu siejamos poetės ir imsis veiksmų priimant naują vardą.
Salomėjos Nėries gimnazija šį vardą gavo 1946 metais. 1939 metais įkurta valstybinė mergaičių gimnazija pirmiausia vadinosi Vilniaus Kunigaikštienės Birutės vardu, po metų gimnazija buvo pervadinta Vilniaus II-aja vidurine mokykla, o vėliau, poetes gimimo metinių proga, įgijo Salomėjos Nėries vardą.
Jau ir anksčiau kilo diskusijų dėl mokyklos pavadinimo keitimo. Dar 2017 metais vilniečių grupė „Senųjų vilniečių palikuonys“ paskelbė kreipimąsi, kuriame prašė pakeisti gimnazijos vardą ir grąžinti senąjį – Kunigaikštienės Birutės pavadinimą. Kunigaikštienės Birutės pavadinimas, kaip rašoma kreipimesi, suteiktas Vytauto Didžiojo garbei, kadangi Birutė buvo Vytauto Didžiojo motina. Siūlymą pakeisti gimnazijos vardą grupė pagrindė skatindama „tęsti lietuviškas tradicijas“.
„Salomėjos Nėries vardas siejamas su 50 metų okupaciniu režimu, tad gimnazijos vardas Vilniuje, kuris vis dar yra tautų bendruomenės katilas, turėtų būti pakeistas į tikrąjį.“- rašė vilniečių grupė.
Tuo metu „Senųjų vilniečių palikuonys“ kreipėsi ir į pačią gimnaziją, tačiau teigė, kad reakcijos iš jų nesulaukė. Tuometinis direktorius Sigitas Kavoliūnas situaciją komentuodamas teigė, kad Salomėjos Nėries gimnazijai suteiktas ne politinės asmenybės, bet poetės vardas, todėl nepalaikė vilniečių grupės siūlymo.
Šią vasarą svarstymai dėl mokyklos pavadinimo atgijo, o ir pati mokykla pakeitė savo poziciją: gegužės pabaigoje gimnazijos taryba iškėlė klausimą dėl pavadinimo keitimo. Pirmiausia nuspręsta organizuoti bendruomenės apklausą, o sulaukus pritarimo, bus organizuojama apklausa dėl naujo galimo mokyklos vardo.
Dar nėra žinoma, koks bus naujasis gimnazijos vardas, tačiau socialiniuose tinkluose pradėjo plisti informacija, kad svarstoma mokyklą pavadinti Jono Meko vardu. Veiksmai dėl vardo keitimo prasidės rugsėjį.
Sovietmečio poetė Salomėja Nėris vertinama prieštaringai dėl išreikštos paramos sovietinei valdžiai ir kūryboje atsiskleidusių politinių idėjų jau daug metų. S. Nėris yra viena iš delegačių, kuri vyko į SSRS Aukščiausiąją tarybą prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungą. SSRS okupavus Lietuvą S. Nėris parašė „Poemą apie Staliną“, kurioje garbinamas diktatorius ir išreiškiamos prosovietinės idėjos. Vėliau poetė suprato padariusi klaida palaikydama sovietinę valdžią. Vėlyvoje kūryboje daug rašė apie gailestį stojusi į priešo pusę – eilėraštyje, skirtam Lietuvos poetui Maironiui, atgailavo ir kaltino save dėl priimtų sprendimų.
Atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus griauti bet kokius sovietinius paminklus ir sovietmetį primenančius simbolius, ne retai kyla diskusijų ir dėl Salomėjos Nėries palikimo išlaikymo. Iki šiol vieniems ji yra tautos išdavikė, kiti tvirtina, kad poetei reikėtų atleisti ir nepamiršti jos kūrybinio indėlio, kadangi ir pati menininkė vėliau gailėjosi stojusi į komunistų pusę. 2018 metais ši tema vėl iškilo į paviršių, kai prie senamiestyje įsikūrusios Salomėjos Nėries gimnazijos per garsiakalbį skambėjo poetės eilės. Tai buvo miesto meninės instaliacijos dalis, po kurios visuomenė susiskaidė į dvi nuomones: vieni džiaugėsi S. Nėries meninės kūrybos išlaikymu, kiti teigė, kad Vilniaus gatvėse neturėtų skambėti poetės, palaikiusios sovietinę valdžią, eilėraščiai.
Gegužės pirmąją buvo priimtas desovietizacijos įstatymas, kuris sudaro prielaidas naikinti totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius viešose erdvėse – paminklus, gatvių, aikščių ir kitų objektų pavadinimus. Šis įstatymas vėl kelia klausimus dėl kontraversiškų asmenybių, tarp jų ir Salomėjos Nėries, vardais pavadintų objektų likimo. Vilniaus Istorinės atminties komisija pirmadienį kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad šis įvertintų Salomėjos Nėries ir kitų sovietinį rėžimą šlovinusių poetų – Petro Cvirkos ir Liudo Giros vardais pavadintų gatvių pavadinimus ir nustatytų, ar juos reikia pakeisti kitais vardais.
