Prostitucija – itin jautri, kontroversiška tema, apie kurią daugelis Lietuvos piliečių pasisako savaip. Kai kurie norėtų šią praktiką matyti legalią, kiti yra aršiai prieš, mat tame mato pavojų tiek fizinį, tiek dvasinį. O dabar, kai Europa tapo daugelio migrantų namais, statistika teigia, kad dalis jų, neturėdami kitos išeities dažnai užsiima būtent šia veikla.
Tokia veikla, kuri melagingai garsėja kaip lengvų pinigų kasykla, pritraukia žmones, kurie kenčia dėl finansinių sunkumų. Dažnai tai būna imigrantai iš svečių šalių.
Vokietijos pagalbos labdaros organizacijos pranešė, kad Vokietijoje pastebimai padaugėjo jaunų migrantų, besiverčiančių prostitucija. Tai rodo tyrimas, kurį paskelbė Berlyno transliuotojas „RBB“, bendradarbiaudamas su daugeliu vietos labdaros organizacijų. Padidėjus imigrantų skaičiui, daugiau jaunų vyrų pradėjo dirbti sekso srityje, būtent iš Afganistano, Pakistano ir Irano. Pagalbos labdaros organizacijos pakilimo faktoriumi laiko svyruojančią Vokietijos socialinę sistemą. Kai pabėgėliams sukanka 18 metų, jie nebegali gauti valstybės paramos jaunimui, todėl jie pradeda versti prostitucija, kaip būdą siekiant pragyventi. Transliuotojas „RBB“ taip pat pranešė, kad dauguma susitikimų rengiami interneto forumuose. Berlyno „Tiergarten“ parkas taip pat tapo susirinkimo tašku vyresnio amžiaus vyrams, norintiems sumokėti už seksą su paaugliais berniukais.
Tačiau labdaros organizacijos „Hilfe for Jungs“ (Pagalba berniukams) pirmininkas Ralfas Rotenas teigė, kad šią problemą daugiausia lemia Vokietijos vyriausybės prieglobsčio ir tremties politika, o ne prieiga prie socialinių paslaugų:
„Daugumai jų neleidžiama dalyvauti vokiečių kalbos pamokose, jiems neleidžiama eiti į mokyklą ar dirbti. Kokios alternatyvos yra jaunimui?”
Rotenas sakė net girdėjęs istorijų apie nelegalius migrantus, kurie vieni kitiems rekomenduoja prostituciją „Tiergartene“ kaip pinigų uždirbimo priemonę.
Austrijoje, kur prostitucija yra legali, sekso darbuotojai migrantai susiduria su papildoma diskriminacija, neskaitant socialinės atskirties ir teisinės diskriminacijos. Jie taip pat susiduria su ribojančiais migracijos įstatymais ir rasine diskriminacija.
Teisė legaliai dirbti sekso srityje yra glaudžiai susijusi su teise legaliai likti šalyje. Tik Europos Sąjungos piliečiams ir prieglobsčio prašytojams leidžiama be apribojimų dirbti sekso darbo sektoriuje Austrijoje. Žmonės iš trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos), turintys leidimą gyventi iš kitos ES šalies, negali dirbti sekso paslaugų teikėjais. Šis ribojantis migracijos ir darbo įstatymas verčia sekso darbuotojus iš trečiųjų šalių patekti į neteisėtą sektorių. O jeigu neišgalima sumokėti administracinių baudų už prostituciją, sekso paslaugų teikėjams gresia deportacija, nesvarbu, ar jie yra ES piliečiai, ar ne.
Lenkijoje dažniausiai nukenčia Europos šalių piliečiai: Ukraina, Rumunija ir Bulgarija, bet yra ir Azijos šalių aukų (įskaitant Vietnamą, Filipinus, Šri Lanką). Aukos verbuojamos savo kilmės šalyse. Daugeliu atvejų aukos žino, kad užsiims prostitucija, tačiau jų priėmimas atsiranda dėl labai sunkios šeimos padėties arba dėl darbo stokos. Seksualinio išnaudojimo aukos dažnai yra neišsilavinusios ir labai priklausomos nuo smurtautojų.
Yra šalys, kurios šią praktiką mato labai įdomiai – štai Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Airijoje, Šiaurės Airijoje ir Prancūzijoje būti prostitute leidžiama, o naudotis jų paslaugomis – draudžiama.
Tuo tarpu yra valstybių, kuriose prostitucija yra legali, tačiau bet kokia komercinė veikla, susijusi su tuo, draudžiama (sąvadavimas, viešnamiai, eskorto agentūros). Šalys, leidžiančios tokią praktiką: Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Danija, Belgija, Anglija, Liuksemburgas, Italija, Slovėnija, Ispanija, Portugalija, Kipras, Makedonija Bulgarija bei Rumunija.
Be abejo, kai kurios šalys bent jau oficialiai šio verslo absoliučiai netoleruoja. Tai būtų Ukraina, Rusija, Moldova, Baltarusija, Serbija, Albanija, Juodkalnija, Kroatija ir, žinoma, Lietuva.
Kyla klausimas, kaip tvarkosi Europos valstybės, kuriose prostitucija yra legali? Bene žinomiausias ir dažniausiai pateikiamas pavyzdys yra Olandija. Ne kartą girdėta frazė „Raudonųjų žibintų kvartalas“ reiškia, tiesiogine to žodžio prasme, didelį kvartalą, kuriame figūruoja raudona šviesa. Pastatai, kurie yra tame kvartale (ar gatvėje) būna su dideliais langais, kuriuose pozuoja merginus už pinigus. Neretai jos languose šoka ar kitais būdais vilioja klientus (pavyzdžiui siunčia oro bučinius ir panašiai).
O kas suteikia patalpas tokioms vietoms? Ar tie žmonės – sąvadautojai? Dažniausiai Raudonųjų kvartalų kambariai priklauso įvairioms patalpų nuomotųjų firmoms. Dažnai tokios kompanijos yra siejamos su jau minėtais sąvadautojais.
Viena tokių firmų yra pavadinimu „Agapi“, kuri priklauso 23 metų vaikinui Devenandui. Vaikinui priklauso apie 20 nuomojamų kambarių. Procesas yra gana paprastas – firma turi kontorą, kurioje apsilanko prostitutės. Šios gauna raktus ir sumoka pinigus budinčiam verslininkui. Tai kiek primena viešbučių verslą, mat tiesiogine to žodžio prasme yra išnuomojami kambariai.
Tiesa, Devenandas pabrėžė, kad jis skiriasi nuo sąvadautojų tuo, kad pastarieji merginas priverčia dirbti.
Tai yra bene svariausias prostitucijos kritikų argumentas ir jis tikrai pagrįstas. Dažnai į prostituciją įtraukiami žmonės, kurie turi socialinių ar finansinių sunkumų, jais yra pasinaudojama. Vienas labiausiai į pinkles priviliojančių pažadų būna darbui neproporcingai aukštas atlyginimas. Lietuvą ne kartą yra sukrėtusios istorijos, kuomet merginos yra suviliojamos panašiais būdais. Kartais išnaudotojai prisistato modelių firmos agentais, pagiria lengvatikių kūnus, pažada puikią karjerą, nedidelį darbo krūvį ir gerus pinigus. Bene didžiausias ir geriausias patarimas, kurį duoda ekspertai ir kriminalistai – būtina tikrinti tokių asmenų profilius, mat dažnai jie būna tušti (jei kalbama apie socialinius tinklus). Pasitikrinti, ar tikrai egzistuoja modelių firma, apie kurią yra pasakojama, o kilus įtarimui – asmenį nedelsiant užblokuoti arba pranešti policijai.
Visame pasaulyje kiekvienais metais prekybos žmonėmis aukomis tampa virš 25 milijonų žmonių, bene tiek, kiek gyvena Australijoje. Aišku, stimulas, kodėl ši pogrindinė prekyba egzistuoja – pinigai. Kasmet iš tokio tipo nusikaltimų uždirbama virš 150 milijardų dolerių. Ir šie skaičiai vis auga. Nusikaltėliai taikosi ir į vaikus – skaičiuojama iki 10 milijonų vaikų, kurie yra išnaudojami.
Kalbant vien apie žemyną, kuriame gyvename, Europos Sąjungos institucijos pateikia duomenis, kad į seksualinę vergovę nuo 2017 iki 2018 metų įtraukti buvo virš 26 tūkstančių žmonių. Šalys, kurios pirmauja pagal aukų skaičių yra Anglija (12123), Prancūzija (2846), Nyderlandai (1624) ir Vokietija (1380). Į šį juodąjį penketuką įžengė ir Rumunija (1159).
Pagal 2020 metų duomenis fiksuojama 108 tūkstančių seksualinės vergovės atvejų. Fiksuojama virš 175 skirtingų tautybių aukų. O kaip įvyksta akistata su tokiais nusikaltėliais? Viena mergina, kuri tapo auka, dalinosi patirtimi: „Man prie smilkinio pridėjo ginklą ir sakė, kad mane nušaus“.
Tuomet buvo pagriebtas mobilusis, kurį iškarto sudaužė užpuolikas. Tada pagrasinta, kad moterį tiesiog „išmes“ ir merginos niekas neprisimins. „Tu Niekada neegzistavai!“ grėsmingai užbaigta.
Kita mergina, Saša iš Bulgarijos, kuri buvo apgaulingai įviliota į prostituciją prievartą, pasakoja: „Aš priešinausi, verkiau ir sakiau jam, kad nenoriu tuo užsiimti. Tada prasidėjo grasinimai ir fizinė agresija. Vyras pagrasino, jog viską papasakos šeimai“.
Saša buvo laikoma izoliacijoje apie 3-4 dienas. Galiausiai vyriškis, kuris iš pradžių apsimetė ją įsimylėjęs ir žadėjęs turtingą gyvenimą Vokietijoje, liepė jai užsiimti prostitucija.
„Esu tikra, kad viską jis planavo nuo pat pradžių. Bet kai esi įsimylėjęs, tampi it aklas, nieko nebematai“.
Moteriai iš Bulgarijos teko „aptarnauti“ nuo 15 iki 20 klientų per dieną. Gaudavo pinigų ji maždaug apie 50 eurų nuo kliento. Tačiau mėnesio gale nusikaltėlis bene viską pasisavindavo sau, Sašai palikdamas tik apie 300 eurų. Tokia patirtis yra be galo traumuojanti.
„Kai tik vyras įeidavo į kambarį, išjungdavau smegenis. Taip tarsi nebūni ten, kol viskas vyksta. Tas 15 ar 20 minučių būni kažkur kitur. Tai tarsi apsauga tavo sąmonei“.
Daugelis tokių aukų yra traktuojamos kaip eilinis, kasdienis daiktas. Kai kurios gyvena taip vargingai, kad už aktą teprašo 4 eurų, teigia nukentėjusioms merginoms Vokietijoje padedanti aktyvistė Julija Veige. Būtent Julija ir pagelbėjo Sašai pabėgti nuo vergovės. „Amalie“ centras Manheime, kuriame dirba Veige, padeda būtent tokioms aukoms. Centras finansus gauna iš valstybės subsidijų ir privačių dotacijų.
„Kai įkūriau centrą, labai mažai žmonių tikėjo, kad iš to išeis kažkas gero. Daugelis net nesuprato, kodėl sekso industrijos darbuotojams reikia pagalbos. Manau, žmonės dažniau pinigus skiria organizacijoms, kurios padeda vaikams ar beglobiams augintiniams“.
„Amalie“ aprūpina nukentėjusiuosius maistu, padeda kalbėtis su reikiamomis institucijomis, organizuoja staigią būtiną pagalbą (pavyzdžiui suranda būstą) ir visais kitais įmanomais būdais padeda tiems, kurie nori ištrūkti iš seksualinės vergovės.
Žmonių vergovės aukomis dažniausiai tampa pažeidžiami žmonės. Būtent Lietuvoje, visai šalia mūsų, apsigyveno keli tūkstančiai migrantų. Būtina suprasti, jog šie žmonės, atsiradę svetimoje šalyje, supami nepažįstamos kultūros, gali lengvai tapti prekybos žmonėmis aukomis.
Norint tinkamai įvertinti situaciją Lietuvoje reikėtų pirma pažvelgti, kokie yra mūsų šalies duomenys. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pateikė 2019 metų duomenis, kuriais nurodo, kad bendrai iš visų nusikalstamų veikų Lietuvoje seksualinio išnaudojimo bylos sudarė 31%. Taigi, bene trečdalis oficialiai užfiksuoto nusikalstamo pasaulio Lietuvoje gyvena iš nelegalios prostitucijos. Tyrimų pradėta 16, metais anksčiau – 14. Svarbu pastebėti, jog kai kurie tyrimai būna nutraukti. 2019 metais tokių buvo 8.
Bendras nukentėjusiųjų skaičius didesnis, fiksuota 17 asmenų, nukentėjusių būtent nuo prekybos žmonėmis seksualinio pobūdžio veiklose. Apžvelgiant platesnį spektrą, iš viso žmonių išnaudojama buvo 39, tačiau platėja nusikaltimų, į kuriuos šie būna įtraukti, pobūdis: narkotikų pardavinėjimas, priverstinis darbas, elgetavimas.
Pastebima, kad Lietuvoje nukenčia daugiausiai 21-30 metų amžiaus piliečiai. Būtent seksualiniam išnaudojimui dažniau renkamasi jaunesni asmenys, tarp 18 ir 20 metų.
O kas įtraukia lietuvaičius ar lietuvaites į tokius nešvarius reikalus? Pasak duomenų, seksualiai išnaudoti linkę vyrai (nuteistųjų dvigubai daugiau nei moterų), įtraukia į prostituciją vien vyrai. Duomenys yra aptariamų 2019 metų.Išvada, kad žmonių išnaudojimo nusikaltimų skaičius išaugo 14,2%, dažniausiai išnaudojami piliečiai yra 18-30 metų amžiaus. Pasitaiko, kad aukas nusikaltėliai išgabena į svetimas šalis. Vidaus reikalų ministerijos ataskaitoje tvirtinama, jog 69% aukų buvo palikti dirbti Lietuvoje.
Žinoma, yra tokių asmenų, kurių dirbti neverčia jokie sąvadautojai. Tačiau šiems kyla grėsmė būti pagautiems ir nuteistiems. Už savavališką vertimąsi prostitucija baudos vyrauja nuo 90 iki 140 eurų. Jei nusikaltimas yra kartotinas, bauda šokteli nuo 140 iki 300 eurų. Jeigu asmenį į prostituciją įtraukia kitas asmuo, žmogus pripažįstamas auka ir baudžiamas sąvadautojas.
Deja, tačiau net ir pateikus įvairių patarimų, kaip apsisaugoti nuo prekybos žmonėmis nusikaltėlių, šimtai žmonių kiekvienais metais tampa aukomis ir vienaip ar kitaip nukenčia nuo šios rinkos.
