Lotynų Amerika sudaro 8% viso pasaulio gyventojų ir trečdalis viso pasaulio žmogžudysčių įvyksta šiame regione bei neretai šis kraštas yra laikomas vienu pavojingiausiu gyventi. Itin daug nusikaltimų įvykdoma Salvadore, kuris garsėja grupuočių vykdomais nusikaltimais, kaip prekyba narkotikais, žmonių pagrobimai ir žmogžudystės. Dėl nesaugumo didžioji dalis gyventojų bėga į Jungtinės Amerikos Valstijas, o gimtinėje likusios nusikaltėlių grupuotės išnaudoja ne tik paprastus žmonės, bet ir valdžios atstovus.
Pačios didžiausios Pietų Amerikos grupuotės yra MS-13, kurioje yra apie 60 tūkstančių narių ir Barrio 18 turinti apie 50 tūkstančių narių visame pasaulyje. Šios grupuotės uždirba 600 000 dolerių iš vietinių įmonių mokesčių. Valdžios nesikiša į grupuočių veiklą ir net prašo jų leidimo rengti įvairius susibūrimus. Salvadoro sostinėje San Salvadore grupuotės nariai kontroliuoja įvairių prekių pasiskirstymą, tuo pačiu jiems leidžiama pagrobti įmonių darbuotojus ir reikalauti išpirkos. Gaujos nariai parduoda vogtus automobilius ir narkotikus.
Dėl išaugusio gaujų autoriteto, jauni žmonės prisijungia prie grupuočių, tam, kad užsidirbtų pakankamai pinigų. Vienos iš Salvadoro pradinės mokyklų vadovas Amilcar Rivera teigė, jog nemažai jo mokinių pradeda dirbti gaujose, net jei jų amžius tesiekia 10 metų. „Vienintelę galimybę, kurią jaunimas turi, tai arba dirbti automobilių krovime ir uždirbti 300 dolerių per savaitę arba nužudyti žmogų ir gauti 1000 dolerių. Kaip manote, kokį kelią jauni žmonės pasirinks? Remiantis Pasaulio banko duomenimis, trečdalis Salvadoriečių gyvena skurde, uždirbdami mažiau nei 5,50 JAV dolerių per dieną. Per pastaruosius 25 metus šalies ekonomika, kuri remiasi kavos, cukraus ir tekstilės eksportu, vidutinis metinis augimas buvo maždaug 2,5% lėtesnis už daugelyje besivystančių šalių, tuo tarpu grupuotės užsiimdamos turto prievartavimų uždirba 20 mln.
2012 metais Salvadoro prezidentas Mauricio Funes tarpininkavo paliauboms tarp MS-18 ir Barrio 18 grupuočių, o pagal susitarimą, įkalinti už grotų gaujos lyderiai buvo perkeliami į mažiau draudimų turinčias įkalinimo zonas, kuriose buvo leista bendrauti su išoriniu pasauliu, taip pat užsisakyti maisto, alkoholio ir prostitučių. Sekančiais metais nacionalinis žmogžudystės lygis sumažėjo 42%. Verslo lyderiai, įstatymų leidėjai ir daugybė rinkėjų piktinosi valdančiąją vyriausybę. Salvadoro Aukščiausiojo Teismo teisėjo pagalbininkas Martinas Rogelis pridūrė, jog vyriausybės patikimumą sunaikino paliaubos, o Salvadoro gyventojai nustojo tikėti teisine valstybe.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Nors nuo 2015 metais žmogžudysčių skaičius šiek tiek mažėja, tačiau vis vien išlieka didžiausias pasaulyje. Jungtinių Tautų duomenimis, Salvadore iš 6,6 milijono žmonių, pernai žuvo 60,1 proc. gyventojų, kas yra 12 kartų didesnis už Jungtinės Amerikos Valstijų reitingą. Žmonės stebi , kuri grupė kontroliuoja gatves, kuriose kiekvieną dieną jie gyvena, dirba ir keliauja. Netinkamas elgesys gali sukelti plėšimą, nelaimes ar mirtį. Daugelis San Salvadoro gyventojų garsiai nekalba apie grupuotės ir neišduoda gaujos narių.
Salvadore įvykdytos apklausos rezultatai rodo, jog 40 procentų žmonių išreiškė norą persikelti į kitą šalį. Salvadoro nusikaltimų ataskaitoje pateikiami duomenys rodo, jog šiais metais buvo įvykdyta 5 tūkst. žmogžudysčių, tai yra dviem tūkstančiais daugiau nei praėjusiais metais. Tais pačiais 2017 metais sumažėjo įsilaužimų į gyvenamuosius namus, tačiau smarkiai išaugo ginkluoti apiplėšimai naktiniuose klubuose ir restoranuose.
Turto prievartavimas ir toliau yra pelningas Salvadore, nors 2017 metais sumažėjo pranešimų apie nusikaltimus, dėl baimės patekti į didesnius konfliktus su gaujomis, be to dauguma gyventojų nedrįsta pranešti apie nusikaltimus policijai, kas lemia netikslų nusikaltimų skaičių.
Vien 2017 metais Brazilijoje buvo įvykdyta bent 63 800 žmogžudysčių, iš kurių 43 tūkstančiai buvo susijusios su šaunamaisiais ginklais. Tai yra pasaulinis rekordas. Naujasis Brazilijos dešiniųjų pažiūrų prezidentas Jair Bolsonaro vienu pirmųjų savo politinių žingsnių pasiūlė įstatymo pataisą, leidžiančią civiliams lengviau įsigyti šaunamuosius ginklus. Neabejotinai tai dar labiau padidins nusikaltimų skaičių šalyje.
FARC įtakingiausia, ilgiausiai veikianti, didžiausia bei daugiausiai žalos padariusi Kolumbijos grupuotė. Remiantis įvairiais vertinimais, laikoma, kad per daugiau nei 50 metų trunkantį konfliktą Kolumbijoje žuvo apie 220 000 žmonių, dar 27 000 buvo pagrobti, beveik 7 milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo gyvenamas teritorijas. Tai ilgą laiką buvo didžiausias valstybės viduje perkeltų žmonių skaičius. Tik pastaraisiais metais pagal šį rodiklį Kolumbiją pradeda lenkti Sirija.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
FARC susikūrė 1964 m., kaip atsakas į didėjančią socialinę nelygybę, skurdą, nedarbą, augančią JAV įtaką regione. Ji taip pat buvo įkvėpta Kubos revoliucijos sėkmės ir, žinoma, marksizmo idėjų, kurios tuo laikotarpiu plito visame Lotynų Amerikos regione. FARC pasisako už lygybę, žemės reformą, anti-imperializmą. Grupuotė savo veiklą finansuoja šį įvairių šaltinių – turto prievartavimo, pagrobimų, reikalaujant išpirkų. Jie kontroliuoja apie 70 proc. kokos, iš kurios gaminamas kokainas, laukų. Įvairiais vertinimais FARC metinis biudžetas siekia apie 500 milijonų JAV dolerių. Skaičiuojama, kad šiuo metu grupuotę sudaro apie 7000 kovotojų.
2018 metų nusikaltimų ataskaitoje teigiama, nelegalūs narkotikai iš Pietų Amerikos gabenami per Salvadoro, Gvatemalos ir Hondūro teritorijas. Populiariausi narkotikai yra kokainas, heroinas ir marihuana.
Tūkstančiai Salvadoro, Gvatemalos ir Hondūro gyventojų siekia atvykti į JAV, prašydami prieglobsčio arba neteisėtai kirsdami sieną. Mokslininkai nustatė, kad daugumos Lotynų Amerikos emigrantų išvykimo priežastis: nesaugumo jausmas gimtinėje. Remiantis vyriausybės duomenimis, nuo 2014 iki 2017 metų pabaigos Meksika ir JAV imigracijos pareigūnai sulaikė 335 545 nelegalių imigrantų, tačiau yra atveju, kai imigrantai yra net pagrobiami: šių metų lapkričio mėnesio 6 dieną, apie 100 žmonių pėsčiomis vykstančių į Jungtines Valstijas buvo pagrobti keiaujant per Meksiką. Policija įtaria, jog šie žmonės tapo Zetas gaujos narių aukomis, kurie siūlydami pervežimo paslaugas, patikėjusius žmonės pagrobdavo, tam, kad galėtų reikalauti išpirkos.
Apie 4 tūkstančius emigrantų nuolat keliauja iš savo gimtosios šalies bandydami pasiekti Jungtinių Amerikos Valstijų sieną, prašydami prieglobsčio, o į Meksiką atvykusiems imigrantams suteikiama pastogė bei humanitarinė pagalba.
Taip pat skaitykite: Kuba: kas (ne) pasikeitė po Fidelio Castro?
