Nepriklausomos žiniasklaidos atstovai Dmitrijus Muratovas ir Maria Ressa visuomenei žinomi dėl savo darbų, kuriais gina laisvą, nepriklausomą spaudą gavo šių metų Nobelio taikos premiją už pastangas ginti saviraiškos laiivę savo šalyse, o Nobelio komitetas juos pavadino “Žurnalistų atstovais, kurie pasisako už šį idealą”.
Dmitrijus Muratovas – dienraščio Novaja Gazeta, kuris daug dešimtmečių pasisako už spaudos ir žodžio laisvę Rusijoje, įkūrėjas ir redaktorius. Pranešama, kad šeši laikraštyje dirbę žurnalistai buvo nužudyti atliekant žurnalistinius tyrimus, kuriuose atskleidė nusikalstamumą, korupciją ir kitus tariamus pažeidimus.
Šią savaitę išskirtiniame interviu Jungtinių Tautų naujienų portalui, D. Muratovas paaiškino ką darys su laimėtais pinigais, kodėl jis dievina Novaja Gazeta ir išsakė savo mintis apie spaudos cenzūrą.
– Planavome rengti interviu vakar, tačiau sužinojome, kad tuo metu buvote su Michailu Gorbačiovu. Ar galėtumėte papasakoti apie bendravote?
– Mes kalbėjomės, jis juokavo. Pavyzdžiui jis kalbėjo apie Novaja Gazeta misiją, ir pagyrė mus už “retai sutinkamą tiesą”. Aš pripažįstu, mes nesame tobuli, ir darom savų klaidų.
Ar estate patenkintas tokiu darbo įvertinimu?
– Taip. Labai.
– Kalbama, kad kai buvo kuriama Novaja Gazeta, iš dallies laikraščio startas buvo finansuotas iš Nobelio taikos premijos pinigų, kuriuos savo laiku gavo pats Michailas Garbačiovas.
– Jis man vakar sakė, kad iš tikrųjų tai nebuvo Nobelio premijos pinigai. Greičiau pinigai iš Raisos Gorbachevos knygos (velionės Michailo Gorbačiovo žmonos, mirusios 1999) “Tikiuosi” išleidimo. Jie buvo paaukoti perkant kompiuterius Novaja Gazeta darbui. Tačiau smagiau galvoti, kad buvo ir kažkiek premijos pinigų.
– Kaip išleisite piniginį apdovanojimą? Ar jau turite planų?
– Pradėkime nuo manes, gerai? Neimsiu ir negausiu nė vieno jo cento. Tikuosi daugiau klausimų ta tema nebus. Kadangi tai taikos premija, manau, kad ji turėtų prisidėti prie to tikslo. Surengėme redakcinės komisijos posėdį, kuriame mes nusprendėme, kaip paskirstyti Nobelio premijos pinigus.
Premija bus paaukota sveikatos fondui, padedančiam žurnalistams: fondui, kuris remia vaikus, sergančius stuburo raumenų atrofija ir kitomis sunkiomis retomis ligomis: dalis atiteks Annos Politovskajos fondui; ir, žinoma, dalis atiteks vaikų ligoninei Maskvoje, Veros fondui ir Dimitrijaus Rogačiovo klinikai, kurioje gydomi vaikai, sergantys leukemija. Viskas!
– Jūs ne kartą sakėte, kad prizą vertinate kaip apdovanojimą visam Novaja Gazeta kolektyvui. ypač tiems, kurių nebėra. Anna Politovskaja buvo nužudyta prieš 15 metų.
– Taip, tiksliai prieš 15 metų spalio 7 d.
– Ar nemanote, kad premija jus pasiekė per vėlai?
– Manau, pačiu laiku.
– Sveikindamas Nobelio taikos premijos laureatus JT generalinis sekretorius pasakė: Nei viena visuomenė negali būti laisva ir teisinga be žurnalistų, galinčių ištirti neteisėtus veiksmus, pateikti informaciją visuomenei, reikalauti, kad vadovai būtų atskaitingi ir sakytų tiesą valdžiai. Ką jūs manote?
– Štai ką aš manau. Tai visiškai tiksli idėja ir aš norėčiau ja remtis. Matote, generalinis sekretorius kalba apie cenzūrą.
Kas yra cenzūra? Tai nepasitikėjimo savo tauta apraiška. Tie, kurie įvedė cenzūrą, nepasitikėjo savo žmonėmis. Įvairiose pasaulio šalyse dauguma žmonių, kurie žinoma laiko save nepriklausomais, tiesiog netiki savo žmonėmis.
Jie mano, kad būtent jie nustato, ką žmonės turėtų skaityti, žiūrėti, matyti ir klausytis. Toks nepasitikėjimas žmonėmis yra pavojingiausias dalykas. Žmonėmis reikia pasitikėti.
– Ką norėtumėte pasakyti mūsų skaitytojams apie savo laikraštį? Kaip jūs išgyvenate šias dienas?
– Pirmiausia ačiū žmonėms, kuriuos turime. Mes turime nuostabų personalą – tai sovietų ir rusų žurnalistikos žvaigždės, taip pat, žmonės, kurie taps šiuolaikinės žurnalistikos žvaigždėmis. Vieni rašo esė, kiti pavyzdžiui atlieka didelį tyrimą.
Jų abiejų derinys, redakcijos sinergija, žmonės, kurie rašo nuostabius tekstus ir tie, kurie ieško neįmanomos informacijos, man yra mūsų išskirtinės sėkmės rezultatas. Aš tikrai myliu šią “piktą malonių žmonių įgulą”.
– Kokia jūsų nuomonė apie Mariją Ressą? Ar estate susitikę?
– Aš žinau daug apie ją! Ji yra puiki žurnalistė. Pirmasis laikraščio numeris paskelbtas po to, kai sužinojome apie prizą, pirmajame puslapyje buvo Marijos Ressos nuotrauka, o ne mūsų veidai.
Mes jai reiškiame didžiausią pagarbą. Anksčiau jos mokymų kursuose dalyvavo keli mūsų darbuotojai. Šiandien mes jai išsiuntėme laišką. Mes labai norime pakviesti Nobelio taikos premiją gavusią laureatę pravesti paskaitą Novaja Gazeta darbuotojams bei studentams, kurie prisijungs. Tai nuostabi moteris, kuri viena kovoja su tironija.
– Tai jūs pritariate Nobelio komiteto pasirinkimui?
– Aš džiaugiuosi. Žinoma, taip pat džiaugiuosi, kad Novaja Gazeta buvo apdovanota, tiesa, tačiau manau, kad Marija Ressa yra puikus pasirinkimas.
Aš nežinau, kaip tai atsitiko, kaip viskas įvyko. Apie tai sužinosime tik po penkiasdešimties metų (kai Nobelio komitetas atskleis visa informaciją apie kandidatūrą ir atranką).
Vis dėlto aš tiek ilgai negyvensiu, kad pamatyčiau. Bet tai, kad mano vardas minimas šalia jos, tiesiog žavu.
Ar žinote kaip vyks apdovanojimų ceremonija?
– Šį rytą gavau laišką, kuriame rašoma, jog ceremonija vyks Osle. Bet leiskite užbaigti mūsų pokalbį, pasakant, kad mielai pasveikinčiau Mariją savo biure Maskvoje.
