Mėnulis dar šiek tiek palauks. Astronautų grįžimas į Mėnulį pagal amerikiečių programą „Artemis“ buvo atidėtas laikotarpiui tarp 2024 ir 2025 metų paskelbė Amerikos kosmoso agentūra NASA.
Atidėjimui didelę įtaką turėjo teisinis ginčas tarp NASA ir Jeffo Bezoso kompanijos Blue Origin, kurios skundas prieš Amerikos kosmoso agentūrą, pasirinkusią SpaceX pirmojo nusileidimo ant Mėnulio įtaiso gaminimui, neseniai buvo atmestas.
2024 m. datą buvo nustačiusi Donaldo Trumpo administracija, tačiau buvo manoma, kad tai pasiekti iki to laiko beveik neįmanoma. Todėl šio atidėjimo buvo galima tikėtis, tačiau tai pirmas kartas, kai NASA jį oficialiai pripažino. JAV kosmoso agentūra, prieš paskelbdama naują tvarkaraštį, laukė teisinio ginčo dėl būsimo nusileidimo aparato kūrimo sprendimo.
„Iššvaistėme beveik septynis mėnesius bylinėjimuisi ir tai tikriausiai atitolino pirmąjį žmonių nusileidimą iki 2025 m.“, – spaudos konferencijoje pareiškė NASA administratorius Billas Nelsonas.
Tačiau „yra ir kitų priežasčių“, – pridūrė jis. Jis tvirtino, kad ankstesnės administracijos nustatyta 2024 m. data nebuvo „techniškai įmanoma“. Jis taip pat kritikavo Kongreso pastaraisiais metais skirtų lėšų aliuminio oksido plėtrai trūkumą. Ši misija, kurios tikslas yra nugabenti pirmąją moterį į mėnulį, pavadinta Artemis-3.
Bandomoji misija numatyta 2022 m. vasario mėnesį
Nelsonas taip pat paskelbė, kad „Artemis-2“ misija, kuri bus pirmoji programoje su astronautais, bet nenusileis Mėnulyje, dabar turi „galimą pakilimo datą 2024 m. gegužę“. Šios antrosios misijos, anksčiau paskelbtos 2023 m., tikslas: „nuskristi toliau nei bet kuris žmogus kada nors yra buvęs: tikriausiai beveik 65 000 kilometrų už Mėnulio, ir tada grįžti į Žemę “, – teigė NASA administratorius.
„Artemis-1“ – pirmoji bandomoji misija į Mėnulį, be astronautų, vis dar numatyta 2022 m. vasario mėn.
Visose šiose misijose bus naudojama NASA nauja milžiniška raketa, vadinama SLS (skirta kosminiam paleidimui), kuri nuskraidins „Orion“ kapsulę į Mėnulį. Šiuo metu ji yra pilnai surinkta Kennedy kosmoso centre, Floridoje, ir laukia pakilimo.
Nelsonas antradienį skelbė, kad kapsulės, kurioje įsikurs astronautai, sukūrimo kaina išaugo nuo 6,7 mlrd. iki 9,3 mlrd. JAV dolerių (apie 8 mlrd. eurų). Poto astronautai turės būti perkelti į Mėnulį nusileidžiantį laivą, kad galėtų išvykti atgal į Žemę.
Paskutinis žmogus Mėnulyje pasirodė 1972 metais
Šio nusileidimo aparato, pavadinto Starship, statyba buvo patikėta „SpaceX“. Šiuo metu jis kuriamas Teksase. NASA ir „SpaceX“ darbas su šia mašina turėjo būti nutrauktas po to, kai „Blue Origin“, kuri taip pat siekė sudaryti šią sutartį, pateikė skundą dėl kosmoso agentūros pasirinkimo, teigdama, kad tai nesąžininga. Šį skundą praėjusią savaitę atmetė federalinis teismas.
„Nors mes ir padarėme pertrauką, SpaceX komanda pagaliau gali judėti į priekį“, – teigė NASA asocijuotoji administratorė Kathy Lueders. Ji pridūrė, kad buvo atnaujintos diskusijos su Elono Musko įmone, „siekiant suprasti daromą pažangą“.
„SpaceX“ turi atlikti bandomąją misiją saugiai be astronautų nusileidžiant Mėnulyje, tai yra NASA reikalavimų, susijusių su šia sutartimi, dalis. Šio testo data nėra žinoma.
Programa „Artemis“, kuri taip pat turėtų nukelti į Mėnulį pirmąjį nebaltaodį žmogų, atkartoja NASA „Apollo“ programą septintajame dešimtmetyje, tačiau yra skirta ilgalaikiam buvimui Mėnulyje ir pasiruošimui kelionėms į Marsą.
Pirmieji žmonės, įkėlę koją į Mėnulį, dalyvavo Apollo-11 misijoje 1969 m., o paskutinį kartą žmonės ten nusileido 1972 m. su Apollo-17.
