Ne vienas filmas, romanas ar muzikinis kūrinys yra sukurti jų autoriui perskaičius žymaus bei įdomaus žmogaus biografiją arišgirdus įkvepiantį pasakojimą. Ne išimtis ir miuziklas „Hamiltonas“, po premjeros Brodvėjaus teatre sukėlęs „sprogusios bombos“ efektą. Šis kūrinys nepaliko abejingų: vieni juo žavėjosi, kiti miuziklo kūrėją kaltino lyčių nelygybės skatinimu, seksizmu.
Ne vieną apdovanojimą pelnęs, šiuolaikinės kūrybos hiphopo miuziklu vadinamas ,,Hamiltonas“ yra tikrai vertas dėmesio. Šis miuziklas – apie Aleksandrą Hamiltoną (1757–1804), pirmąjį iždo sekretorių, Amerikos bankų sistemos architektą ir neabejotinai vieną ryškiausių JAV politikos veikėjų, dar kitaip vadinamą vienu iš JAV įkūrėjų.
Įkvėpimas – Hamiltono biografija
Miuziklo žodžius, muziką ir libretą parašė Linas – Manuelis Miranda. Šis muzikinis kūrinys sukurtas pagal Ronio Černovo biografiją „Aleksandras Hamiltonas“. Miuziklas sulaukė neįtikėtinos komercinės sėkmės Brodvėjaus teatre, taip pat debiutuodamas Manheteno viešajame teatre.
Miuziklo kūrimas prasidėjo, kai Linas-Manuelis Miranda oro uoste atrado Rono Černovo parašytą biografiją „Aleksandras Hamiltonas“. Skaitydama šią biografiją atostogų metu Meksikoje, L. Miranda pradėjo kurti miuziklo apie A. Hamiltoną ir jo gyvenimą idėjas. Šias idėjas jis pradėjo užsirašinėti, dažnai pasidalindamas mintimis su savo žmona Vanesa Nadal. Ištyrinėjęs A. Hamiltono biografiją, L. Miranda nusprendė, kad Aleksandro Hamiltono gyvenimo istorija aktuali ir šiandien. L. Mirandos bičiulis McCarteris sakė: „… Linas-Manuelis Miranda man pasakė, kad nori parašyti hiphopo koncepcijos albumą apie Aleksandro Hamiltono gyvenimą. Sekundę pamaniau, kad tai girto svaičiojimai. Mes tikriausiai buvome girti, bet jis nejuokavo“.
L. Miranda laisvalaikiu pradėjo kurti dainų tekstus miuziklui „Hamiltonas“. Vėliau Miranda buvo pakviesta į Baltųjų rūmų poezijos skaitymo vakarą, ir, nors buvo pasirengęs atlikti muziką iš „In The Heights“, jis atliko „The Hamilton Mixtape“, būsimos versijos pirmąjį numerį.
Praėjus keleriems metams po to, kai kilo idėja sukurti miuziklą „Hamitonas“ ir parašius keletą dainų, Linkolno centras paprašė surengti Amerikos autorinių dainų koncertą. Tomis Kailas pasiūlė suburti grupę ir aranžuoti kai kurias dainas, kurias atliktų Linkolno centre.
„Linas atidarė programą dainų rinkiniu, kurį pavadino „Mano smegenų DNR“. Tai buvo kai kurie mėgstamiausių jo reperių hitai. Tada jis ir jo draugai atliko visas „Hamiltono“ dainas, kurias Linas buvo sukūręs iki šiol“,- sakė T. Kailas.
Miuziklas pripažintas Baltuosiuose rūmuose
Garsusis miuziklas „Hamiltonas“ sulaukė pripažinimo ir iš Baltųjų rūmų. „Tiesiog, kaip sakau visiems, tai buvo geriausias bet kokios formos meno kūrinys, kokį tik esu mačiusi savo gyvenime“, – taip apie ,,Hamiltoną“ atsiliepė pirmoji Amerikos dama Mišelė Obama, o prezidentas Barakas Obama šį miuziklą pavadino ,,genijaus darbu“. Tiesa, pirmoji dama papasakojo, jog su Lin-Manueliu Miranda susipažino 2009-aisiais Baltuosiuose rūmuose vykusiame poezijos renginyje. Tuomet jiedviem su prezidentu išgirdus, kad Miranda dirba ties šiuo projektu, pirmoji JAV pora buvo sutrikusi, tačiau dabar Mišelė Obama sako: ,,Barakas ir aš esame plačių pažiūrų“ ir juokiasi.
Lino-Manuelio Mirandos – kompozitoriaus, atlikėjo ir dramaturgo – sukurtas miuziklas ,,Hamiltonas“ šokiravo tikrai ne vieną. Istoriškai baltaodžius, garsius veikėjus, vaidinti buvo pasirinkti juodaodžiai ir Lotynų Amerikos aktoriai. „Aš ketinu suburti geriausius reperius, kokius tik galiu rasti, nesvarbu, ar jie balti, ar ne. Tai keblus klausimas, bet manau, kad rasę ir lytį reikėtų vertinti taip pat, kaip ūgį ir amžių – jie yra tik faktas “, – taip šį aktorių pasirinkimą paaiškina miuziklo kūrėjas.
Ir jam tikrai pavyko, nes ,,Hamiltono“ garso takelis sulaukė didžiulio populiarumo. Šio miuziklo muzikinis stilius repas, hiphopas yra labai panašus į šių dienų populiariąją muziką, todėl ir dainos iš ,,Hamiltono“ klausytojų tikrai nestokoja.
Pasaulis apsivertė aukštyn kojomis?
„Pasaulis apsivertė aukštyn kojomis“, skelbiama Lino-Manuelio Mirandos miuzikle „Hamiltonas“ (2016 m.), po epinės Jorktauno apgulties perpasakojimo, dėl kurio britai pasidavė ir baigėsi Amerikos revoliucinis karas, muzikine kalba.
Šioje dainoje („Jorktaunas“) kalbama apie didžiules visuomenės permainas su atskiromis citatomis, tokiomis kaip „imigrantai, mes atliekame juodą darbą“ ir „mes niekada nebūsime laisvi, kol nesibaigs vergija“. Šios eilutės išryškina miuziklo imigracijos ir antikolonijines temas. Jos taip pat sustiprina svarbiausią „Hamiltono“ populiarumo tašką: spalvotų žmonių dalyvavimą Amerikos istorijoje.
Kai judėjimas „Juodoji gyvoji medžiaga“ kaupia jėgas po Džordžo Floido mirties, tai gali atrodyti kaip savalaikis ir aktualus sugrįžimas prie emocinio rezonanso ir revoliucinių nuotaikų turinčio kūrinio. Vis dėlto, nors miuiklas „Hamiltonas“ buvo giriamas dėl spalvotų aktorių vaidybos, šis pasirodymas nėra antirasistinio teatro modelis. Jame slypi klausimai, susiję su juodaodžių ir čiabuvių žmonių naikinimu, moterų – veikėjų marginalizacija ir vergija.
Komandos nariai – antirasistai
Miuziklo „Hamiltonas“ komandos nariai – prisiekę antirasistai. Kai JAV viceprezidentas Mailas Penceas 2016 m. lankėsi Brodvėjaus miuzikle, jį pakvietė aktorius Brandonas Viktoras Diksonas (vaidinantis Aaroną Burą ) ir pasakė: „Mes esame įvairūs amerikiečiai, kurie nerimauja, kad jūsų nauja administracija neapsaugos mūsų, mūsų planetos, mūsų vaikų, mūsų tėvų“.
Akademikas ir gėjų teisių aktyvistas Denisas Altmanas pabrėžė, kad miuziklas „Hamiltonas“ remiasi „Amerikietiška svajone“, kur „bet kas gali pasiekti sėkmę“. Tai romantiška visuomenės vizija, papildanti idėją įveikti sisteminius prietarus, įskaitant rasizmą ir seksizmą.
Miuzikle nepaisoma daugybės vergų nuosavybės pavyzdžių. Jame neįtraukiami „tikro gyvenimo“ juodieji personažai, įskaitant pavergtus žmones, kurie „ištrinami“ tokiomis eilutėmis, kaip „niekas kitas nebuvo kambaryje, kur tai įvyko“. Be to, jame visiškai neatsižvelgiama į vietinių amerikiečių atstovavimą.
Visi vyrai yra lygūs?
Miuzikle „Hamiltonas“ neskiriama daug vaidmenų vaidinančioms moterims – jos dainuoja tik 14 iš 46 dainų. Moterims skiriama ne tik mažiau vaidmenų, bet ir pabrėžiamas romantiškas ryšys su Hamiltonu: žmona Eliza, vyresnioji sesuo Andželika, kuri yra tikroji jo meilė, ir meilužė Marija Reinolds. Elizos ir Andželikos sesuo juokais vadinama „Ir Pege“, nes ji neturi tikro ryšio su Hamiltonu ir šioje istorijoje vaidina tik nedidelį vaidmenį.
Santykiai tarp Hamiltono ir jo meilužės taip pat yra problemiški – kai Marija pasirodo Hamiltono kabinete, ji paprašo pagalbos, nes jos vyras smurtauja. Hamiltonas skolina jai šiek tiek pinigų, eina namo ir atsiduria jos lovoje. Hamiltonas sako, kad ji atrodo bejėgė, o seksualinė trauka yra nenugalima.
Šis lyčių disbalansas atsispindi ir miuziklo rinkodaroje – plakatai vaizduoja Andželiką, Elizą „Ir Pegę“ baletinėmis, lėliškomis pozomis, o vyriškos lyties personažai – smūgiuoja, šokinėja ir šoka.
Kai miuziklas „Hamiltonas“ išėjo į viešumą, gerbėjai ir kritikai džiaugiasi galėdami išsakyti savo lūkesčius ir nusivylimą. Šie pokalbiai parodo, kaip „Hamiltonas“ meta mums iššūkį galvoti apie tai, kam leidžiama vaidinti mūsų scenose ir kokios istorijos mums yra pasakojamos. Šis miuziklas leidžia suvokti istorijos atpasakojimo galią ir kartu parodyti, kad istorijoms apie juodaodžius ir čiabuvius amerikiečius, ypač moteris, šiame procese vis dar nėra vietos.
