Ką gausime, jeigu į vieną vietą subursime „Daktaro Hauso“ režisierių, „Įsikūnijimo“ pagrindindinį veikėją Džeiką, „Da Vinčio kodo“ Silą, bei „Sekso ir miesto“ Poną Šaunųjį? Atsakymas gan netikėtas, nes būtent šie žmonės, dirbantys, atrodytų, su visiškai skirtingais kino industrijos žanrais, susibūrė tam, kad į televizijos ekranus perkeltų tikrą, XX a. antroje pusėje JAV nutikusią istoriją.
Nuo 1978 iki 1995 – ųjų visą Ameriką drebino nereguliarūs mįslingi sprogimai. Bombos visuomet buvo siunčiamos paštu, į tam tikras specifines vietas, pvz., universitetus ir oro linijas, dėl ko nežinomas sprogdintojas ir gavo savo pravardę Unabomberis (angl. university + airlines + bomber). Nusikaltėlis pagaliau buvo pagautas po beveik septyniolikos metų ir buvęs FTB agentas, dirbęs su šia byla, sutiko pasidalinti savo prisimininimais, kurie tapo 8 epizodų Discovery kanalo serialu „Manhunt: Unabomber“.
Serialo pradžia dėmesį prikausto ne iškart, veiksmas ganėtinai įprastas kitiems panašios tematikos filmams. Pagrindinis herojus Džimas Fitzdžeraldas (akt. Semas Huntingtonas) tampa FTB profiliuotoju – žmogumi, kuris analizuoja įkalčius ir iš jų sudaro įtariamojo psichologinį ir socialinį profilius. Jis iškart paskiriamas dirbti prie mįslingosios Unabomberio bylos, motyvuojant tuo, kad jis geriausias savo srityje, nepaisant to, kad pastaruosius dešimt metų dirbo policijos būryje, kuris gaudė vandalus, piešiančius graffiti. Džimas, žinoma, sutinka su pasiūlyta pozicija, tačiau netrukus supranta, kad iš tiesų jis ten tam, kad rašytų tai, ko reikia jo viršininkams, kurie aklai tiki tik pačiais akivaizdžiausiais įrodymais (akt. Jerremy Bobbas ir Chrisas Nothas).
Serialo „Manhunt: Unabomber” kadras
Niekas netiki Džimu, kuris teigia, kad byla yra daug sudėtingesnė, nei visiems atrodo, o stereotipinis „piktasis viršininkas“ Stenas grasina jį atleisti net ne kelis, o keliolika kartų. Tačiau, be abejo, Džimas nušluosto visiems nosis, nes byla tikrai yra daug sudėtingesnė, nors tam įrodyti prireikia dar vieno Unabomberio grasinimo. Nuo tų paskutinių pirmosios serijos minučių ir prasideda didžioji intriga, virstanti katės ir pelės žaidimu, kur du genijai bando vienas kitam pakišti koją, ir kuris trunka iki pat aštuntosios serijos pabaigos.
Serialo „Manhunt: Unabomber” kadras
Siužetas šokinėja tarp 1995 ir 1997 metų, metų kuomet Unabomberis buvo gaudomas ir metų, kai vyko jo, jau žinomo kaip Tedas Kaczynskis (akt. Paulas Bettany), teismas. Visus 1995 – uosius Džimas praleido bandydamas sugauti mįslingąjį sprogdintoją, turėdamas tik jo laiškus ir garsųjį manifestą, kuriame skatinama atsisakyti technologijų, nes esą tai prives žmoniją iki to, kad jie taps valdomi kompiuterių. Seriale tarsi teigiama, kad Džimas sugebėjo sugauti Kaczynskį dėl savo paties idėjų, kurios buvo labai artimos sprogdintojui (filmui grįžus į 1997 – uosius, matome, kad FTB agentai randa Džimą atsiskyrusį nuo visuomenės mažoje trobelėje miške, be jokių technologijų – visai kaip Unabomberis 1995 – aisiais), tačiau, kaip teigia kritikai, tai nėra išpildyta iki galo – labiau atrodo, kad Džimas yra tiesiog apsėstas minties, kad jis yra protingiausiais ir teisiausias, todėl yra pasiryžęs eiti iki galo tam, kad pagaliau sugautų sau lygų priešininką, nesibodėdamas netgi išduoti savo kolegų.
Serialo „Manhunt: Unabomber” kadras
Seriale netrūksta sprogimų ir ganėtinai atvirų nudegimų scenų, kas galbūt nėra itin priimtina kai kuriems žiūrovams, tačiau tai „Manhunt: Unabomber“ nepaverčia įprastiniu veiksmo serialu – tai labiau psichologinis serialas, verčiantis žiūrovą likti nežinioje iki pat pabaigos, net kai Kaczynskis jau yra sugautas, ir gilintis ne tik į nusikaltimus, bet ir į tai, koks žmogus stovi už jų.
Serialo „Manhunt: Unabomber” kadras
Šaltakraujis žudikas atsiveria žiūrovui kaip itin gabus ir itin nesuprastas atstumtasis. Kaczynskis netgi sukelia šiokį tokį gailestį, ypatingai tada, kai atskleidžiami veiksniai padarę įtaką tolesniems Tedo sprendimams, kurie buvo vedini pykčio ir keršto troškimo.
Serialo „Manhunt: Unabomber” kadras
Serialas tikrai puikus, tačiau keli kabliukai vis dėlto išlieka – staiga dingsta Džimo šeimos siužeto linija, žmona (akt. Elizabeth Reaser, jaunesniems žiūrovams, matyt, labiausiai žinoma iš „Saulėlydžio“ sagos filmų) ir vaikai po vieno eilinio barnio tiesiog nebėra minimi iki pat serialo pabaigos. Taip pat ne itin aiškus ir Džimo draugės bei pagalbininkės Natalie (akt. Lynn Collins) vaidmuo po to, kai pagaliau išaiškinama Unabomberio tapatybė – meilės linija, kurią serialo kūrėjai tarsi bandė įsprausti bučinio pagalba, taip ir neišsivysto.
Serialo „Manhunt: Unabomber” kadras
Kita vertus, serialas taip pat yra įdomus ir tuo, kad šalia garsiosios bylos galime pamatyti ir kaip susikūrė nauja mokslo šaka, teismo lingvistika. Net jeigu iki lemtingųjų 1995 – ųjų toks mokslas ir egzistavo, jis buvo labiau „trečiasis brolis“, į kurį niekas nekreipdavo dėmesio ir net nelaikė realiu mokslu, ką puikiai įliuostruoja FTB darbuotojai, seriale teigiantys, kad negyvi kūnai yra svarūs įrodymai, rašomosios mašinėlės atspaudai irgi yra svarūs įrodymai, tačiau žodžiai, parinkti rašant laiškus, iš ko vėliau ir buvo nustatyta Unabomberio tapatybė – ne. Dabar teismo lingvistika yra visuotinai pripažinta mokslo šaka, universitetai visame pasaulyje netgi siūlo teismo lingvistikos studijas.
„Manhunt: Unabomber“ tikrai nėra vienas iš tų, kuriuos žiūrint reikėtų kas kelias minutes tikrinti, kiek laiko liko iki pabaigos. Tai yra neblogas tarpininkas padėti žmonėms susipažinti su Unabomberio istorija ir vėliau keliauti skaityti straipsnių ir domėtis tuo patiems, be serialų pagalbos, kadangi ne paslaptis, jog dokumentiniai serialai ne visuomet šimtu procentų išlaiko visus svarbiausius faktus.
