Tvarumo ataskaitos seniai nebėra naujiena verslo pasaulyje – didelės viešojo intereso įmonės yra įpareigotos atskleisti nefinansinę informaciją jau penkerius metus, o nuo 2024 m. įsigaliosianti direktyva dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (angl. CSRD – Corporate Sustainability Reporting Directive) dar labiau padidins tvarumo ataskaitas rengiančių įmonių ratą. Vis dėlto ne visos įmonės geba jas tinkamai parengti – tvarumo ekspertai išnagrinėjo 21-os Lietuvos įmonės socialinės atsakomybės bei tvarumo ataskaitas ir teikia savo rekomendacijas.
Įprastai įmonių tvarumo ataskaitos pradedamos nuo bendrinės informacijos – veiklos srities, įmonės misijos, vertybių, valdymo modelio. Itin svarbu atskleisti verslo suinteresuotąsias šalis, tačiau tai padarė ne visos įmonės, kurių tvarumo ataskaitos buvo analizuojamos.
„67 proc. nagrinėtų įmonių tvarumo ataskaitų tiksliai įvardijo savo suinteresuotąsias šalis, iš to skaičiaus 71 proc. atskleidė ir patį suinteresuotųjų šalių identifikavimo ir įtraukimo procesą. Šios informacijos atskleidimas yra svarbus, nes leidžia suprasti, ar įmonė palaiko dialogą su suinteresuotomis šalimis, ar vystydama savo tvarumo kryptis atsižvelgia į šių šalių poreikius ir lūkesčius. Juo labiau, kad suinteresuotųjų šalių įtraukimas gali padėti identifikuoti prioritetines tvarumo kryptis, su kuriomis įmonė turėtų pradėti aktyviai dirbti artimiausiu metu“, – komentuoja „Vesta Consulting“ Organizacijų tvarumo skyriaus vadovas Kiril Simbirskij.
Pasak jo, nagrinėtose tvarumo ataskaitose dažniausiai minimos suinteresuotos šalys buvo klientai ir darbuotojai (po 100 proc.), tuo tarpu 1 iš 5 įmonių nenurodė akcininkų ar investuotojų kaip suinteresuotos šalies.
„Galbūt įmonės darbuotojai yra ir jos akcininkai, tad abi suinteresuotosios šalys buvo apjungtos į vieną. Vis dėlto, net jeigu akcininkas ir darbuotojas yra tas pats asmuo, jis atstovauja skirtingus interesus ir turi skirtingus lūkesčius kiekviename vaidmenyje. Todėl suinteresuotąsias šalis reikėtų atskirti“, – sako K. Simbirskij.
Tiekėjus, kaip suinteresuotąją šalį, savo tvarumo ataskaitoje nurodė 79 proc. analizuotų įmonių, visuomenę ar bendruomenę – vos 64 proc. Mažiausiai tarp suinteresuotųjų šalių Lietuvos įmonės nurodo nevyriausybines organizacijas – vos 36 proc. Pašnekovo teigimu, verslas vis dar neįvertina, kad nevyriausybinių organizacijų įtraukimas į įmonės veiklą būtų naudingas jai pačiai.
„Nevyriausybinės organizacijos gali turėti ekspertinių žinių tam tikroje srityje ir pasitarnauti kaip visuomenės ar tam tikrų jos grupių interesų atstovai. Pavyzdžiui, aplinkosaugos srityje veikiančios organizacijos gali padėti suprasti, kokioms saugomoms rūšims daro poveikį įmonės vykdoma veikla bei pasiūlyti sprendimus, kaip tą poveikį mažinti“, – teigia pašnekovas.
Nematuoja CO₂ pėdsako
Nors visose nagrinėtose tvarumo ataskaitose aplinkosauga ir klimato kaita nurodoma kaip reikšminga tema (100 proc.), tik 67 proc. įmonių atskleidė savo CO₂ pėdsaką, kuris yra visuotinai pripažįstamas poveikio klimatui matmuo.
„Įmonės CO₂ pėdsakas neatskleidžiamas dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai jį sąlygoja duomenų stoka. Jei įmonė pirmą kartą skelbia tvarumo ataskaitą, ji galėjo būti nepasirengusi
tinkamai surinkti skaičiavimams reikalingus duomenis. Tai yra sudėtingas procesas, tad neretai įmonės naudojasi prielaidomis ir konservatyviu įvertinimu, dėl ko nukenčia ir galutinio rezultato kokybė“, – aiškina K. Simbirskij.
Pasak jo, vis daugiau įmonių atskleidžia savo tiesioginį (Scope 1) ir su šilumos bei elektros energijos vartojimu (Scope 2) susijusį išmetamo CO2 kiekį. Tuo tarpu, vertės grandinėje (Scope 3) kuriamą poveikį klimato kaitai atskleidžia daug rečiau.
„Kaip viename interviu pasakė „Sustainalytics“ įkūrėjas ir vadovas Michael Jantzi, pastaruosius 15 metų buvome susikoncentravę į verslo daromą tiesioginį poveikį, o ateinantį dešimtmetį mus labiausiai domins finansuoti CO2 išmetimai. T. y., daugiau dėmesio bus kreipiama į tai, kokius poveikius mes įgaliname priimdami investavimo sprendimus arba pirkdami prekes ir paslaugas iš atitinkamų tiekėjų“, – sako K. Simbirskij.
Tikėtina, kad fokusas į šią sritį lems didesnį skaidrumą, vertinimo patikimumą ir leis atsirasti naujiems įrankiams, kurie įvertintų vertės grandinėse kuriamą poveikį. Tai sudarys ir prielaidas verslui imtis veiksmų daromam poveikiui švelninti.
Verslo etika – higiena ar nutylima tema?
Tuo tarpu kitos su tvarumu susijusios temos sulaukia kur kas mažiau įmonių dėmesio: žmogaus teisės, įvairovė, įtrauktis ir lygios galimybės paminėtos 71 proc. analizuotų tvarumo ataskaitų, sveikata ir sauga – 48 proc.
„Labai daug dėmesio skiriama aplinkosaugai ir ypač klimato kaitos klausimams, nes šiomis temomis itin daug kalbama. Vis dėlto toks vadinamasis „anglies tunelinis matymas“ (angl. carbon tunnel vision) sąlygoja ir ribotą įmonės kuriamų poveikių matymą – verslas, pernelyg susitelkdamas į klimato kaitos švelninimą, gali praleisti kur kas rimtesnius socialinius poveikius“, – pastebi „Vesta Consulting“ atstovas.
Mažiau reikšmingomis laikomos verslo etikos ir korupcijos prevencijos temos – jos minimos tik 29 proc. nagrinėtų tvarumo ataskaitų. Pasak pašnekovo, verslo etika ir korupcijos prevencija gali būti laikomos tiesiog verslo higiena, tad neišskiriamos kaip su tvarumu susijusios temos, vis dėlto tai kelia abejonių, ar įmonėje tikrai yra užtikrinama skaidri veikla.
„Tvarumo ataskaitose įmonės nurodo nuo 2 iki 12 reikšmingų tvarumo temų. Mūsų patirtis rodo, kad įmonės, kurios tik pradeda savo kelią transformuojant verslo modelį į tvarų, dažnai neturi tiek resursų, kad galėtų pradėti dirbti su visomis identifikuojamomis tvarumo temomis. Todėl tvarumo ataskaitose išskiriamos tik pagrindinės temos, su kuriomis jau yra ar bus dirbama artimiausiu metu“, – sako K. Simbirskij.
