Nors nerimą kelia kai kurios tendencijos – senėjant Europos visuomenei mažėja ekonomiškai aktyvių žmonių skaičius, aštrėja technologinė kova su JAV ir kai kuriomis Azijos šalimis – Europos pramonė išlieka stipri ir toliau pirmauja nemažai pasaulio pramonės sektorių. Pramonei tenka du trečdaliai Europos Sąjungos eksporto, joje dirba 32 mln. žmonių. Dėl šios priežasties pramonė yra vienas svarbiausių Europos Komisijos prioritetų, o pagrindinis veiksnys pramonei išlaikyti ir padidinti savo konkurencinį pranašumą – švietimo sistemos tobulinimas ir skaitmeninių inovacijų centrų diegimas.
Įvairiomis paramos priemonėmis pramonei Europos Komisija skatina investicijas į švarias ir skaitmenines technologijas bei inovacijas. Kartu, tausojant gamtos išteklius, siekiama plėtoti žiedinę ekonomiką, kai iš pramoninių atliekų gaminama nauja produkcija.
Lietuvos inžinerinė pramonė yra šio europinio pramonės traukinio sąstato dalis. Mūsų įmonių augimą lemia bendra situacija Europoje: auga Europa, auga ir Europos, ir Lietuvos pramonė. Šiuometinis Europos ir Lietuvos inžinerinės pramonės augimas yra stipriai veikiamas pramonės skaitmeninimo efekto. Augo beveik visi apdirbamosios gamybos sektoriai. Didžiausią procentinį augimą demonstruoja metalo apdirbimo, optinių ir elektroninių produktų gamybos įmonės.
Inžinerinės pramonės sektoriuje šis augimas siekia apie 10 proc. kasmet. Tačiau kaip ir Europa susiduriame su rimtais uždaviniais ketvirtosios pramonės revoliucijos procesams paspartinti. Visų pirma – tinkamų skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų trūkumas, nuo kurio kenčia ir Lietuva, ir kitos Europos šalys.
Europos inžinerinės pramonės darbdaviai ir darbuotojai (atstovaujami Europinių organizacijų CEEMET ir „IndustryAll“) vienbalsiai sutaria, kad vienas didžiausių skaitmeninimo nulemtų iššūkių, su kuriais susiduria Europos pramonė, yra tinkamų darbuotojų įgūdžių, žinių ir kompetencijos užtikrinimas. Šiame pareiškime teigiama, kad būtina sukurti švietimo ir mokymo sistemas, kurias taikant mokymas atitiktų sparčiai evoliucionuojančius darbo rinkos poreikius, ypač įmonėms patiriant gilų ir spartų skaitmeninimo procesą. Tad norint pasiekti gerą profesinio orientavimo ir mokymo kokybę lemiamu veiksniu taps bendradarbiavimas tarp švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų bei pramonės atstovų.
Lietuvai taip pat aktuali bendra europinė tendencija, rodanti, kad šiuo metu daugiau nei pusė pramonės sektoriuje dirbančių žmonių neturi tinkamų skaitmeninių gebėjimų, todėl jų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas – taip pat vienas svarbesnių šiandienos uždavinių. Lietuvos atveju situaciją paaštrina ir nelanksti švietimo sistema, kurios pritaikymas prie revoliucijos „Pramonė 4.0“ keliamų iššūkių užtrunka per ilgai. Senosiose pramoninėse Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija, susigriebta ir imta stiprinti pažangų profesinį bei dualinį mokymą ir mokymąsi pameistrystės būdu. Tuo tarpu Lietuvoje programų kūrimas užtrunka metų metus, mokytojų kompetencijų ugdymas ilgą laiką buvo sustojęs ir tik pastaruoju metu susigriebta tai padaryti, specializuota – inžinerinė profesinio mokymo literatūra – pasenusi.
Siekiant taisyti padėtį Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ragina Švietimo ir mokslo ministeriją, sparčiau steigti Inžinerinės pramonės profesinių kompetencijų centrą, nes dabartinių profesinių mokyklų darbas nebeatitinka verslo ir šalies ūkio poreikių ir reikalauja greitesnės pertvarkos. Čia LINPRA galėtų prisidėti parengiant mokymo standartus, įvertinant skaitmeninimo pramonėje galimybes, dalyvauti peržiūrint mokymo programas ir turinį.
Dar vienas labai svarbus mūsų laukiantis uždavinys – skaitmeninių inovacinių centrų (SIC) kūrimas ir jų integravimas į besikuriantį Europos SIC tinklą. Tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien tik dokumentuose, reikia suprasti jų poreikius, verslo modelius ir pokyčius, kad būtų galima įmonėms padėti persitvarkyti. Tokios pagalbos ašimi ir turėtų tapti skaitmeniniai inovaciniai centrai, sutelkiantys bendram darbui geriausius išmaniosios gamybos, robotikos, duomenų debesijos ir lazerių technologijų novatorius. Europos Komisija investicijoms į nacionalinius ir regioninius SIC yra numačiusi 5,5 mlrd. eurų, būtina pasinaudoti šiuo finansavimo šaltiniu.
Tikimės, kad naujoji Ūkio ministerijos vadovybė skirs deramą dėmesį „Pramonė 4.0“ komisijos ir koordinacinės darbo grupės darbui, o pramonės konkurencingumo padidinimas bus pirmojo prioriteto darbas. Svarbu, kad skaitmeninė pramonės transformacija Lietuvoje taptų realybe, o mūsų lietuviškos įmonės – dar stipresne bendros Europos pramonės vertės kūrimo grandinės dalimi.
Gintaras Vilda
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius
