Lietuvoje pasirinkdami kabelinės televizijos paketus mes visada juose surasime ir rusiškus propagandinius kanalus. Vadinasi, mes mokame ne tik už kabelinės televizijos kanalus, bet kartu esame priversti finansuoti Kremliaus propagandos ruporus. Gerai, jeigu žmogus yra blaiviai mąstantis ir sugeba atskirti tiesą nuo melo, bet ką reikia daryti tokiu atveju, kai jis negali to padaryti ir jo protas nėra gabus atsispirti propagandai? Juk propaganda yra susijusi su specialiu mąstymo formų konstravimu, ideologinių suvokimo ir vaizduotės schemų indoktrinacija, emocijų stimuliavimu bei valdymu.
Šiuo metu yra uždraustas tik vienas iš rusiškos propagandos skleidėjų retransliavimas – rusiško kanalo „RTR Planeta“ programa. Kabelinėms televizijoms yra daug pigiau ir patogiau įsigyti rusišką produkciją, su atstovais yra pasirašomos sutartys. Kol Lietuvoje nėra alternatyvų propagandiniams rusiškiems kanalams, kol šie kanalai nebus perkeliami ne į pagrindinius programų paketus, žmonės nebus apsaugoti nuo propagandos. Šiuo metu net iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija. Bet to, dauguma rusiškų kanalų yra labai populiarūs, jau spėję užkariauti mūsų piliečių simpatijas. Pasak Romo Sadausko – Kvietkevičiaus:„Kai Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nusprendus trims mėnesiams išjungti televizijos „RTR Planeta“ transliaciją Lietuvoje, pirmieji piktintis puolė net ne Rusijos URM, o patys Lietuvos piliečiai, jau spėję išsiugdyti priklausomybę nuo rusiškos propagandos.“
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnį, teigiama, kad radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais. Bet Rusijos televizijų laidos visu 100 procentų nėra verčiamos ir niekas dėl to per daug nesirūpina. Taip pat tame pačiame straipsnyje yra nurodyta, kad retransliuotojai, platindami viešąją informaciją, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms, bet dažniausiai pastebime, kad užsienio kanalai yra dažniausiai verčiami į rusų kalbą. Informacinės erdvės apsauga turi būti stiprinama, norint išvengti pralaimėjimo informaciniame kare, bet tuomet reikia paisyti įstatymų vykdymo.
Pasak filosofo Gintauto Mažeikio, Lietuvoje politikos žurnalistai dažnai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos televizijos kanalai transliuoja labai daug įvairių rusiškų serialų. Vieni jų turi ideologinį pamatą, kiti – ne. Bet G. Mažeikis teigia, jog nereikia pamiršti ir ypatingai paveikių bei griežtai ideologiškai, propagandiškai sukonstruotų karinių filmų, kurie susiję su Antruoju pasauliniu karu, tokių filmų žala yra ne mažesnė. Tačiau į juos niekas nekreipia dėmesio, nediskutuoja, mano, kad tai nėra žalingas dalykas. Taip pat filosofo nuomone nereikėtų tik drausti rusiškų propagandiškų televizijų, bet pirmiausia surasti jiems alternatyvų: „Kas turi būti pirmiau: alternatyvų kūrimas, kritinių aiškinamųjų akcijų rengimas ar priešiškų kanalų, informacinių grupių draudimas, teisinis suvaržymas?“. Juk uždraudus propagandinius kanalus žmogus galės surasti jam rūpimą informaciją internete, draudimas tik paskatins jo pyktį, nes dažniausiai tai, kas yra draudžiama, to norisi labiausiai. Reikėtų sudaryti galimybes alternatyviems naujienų šaltiniams, kurie leistų žiūrovui susipažinti su įvairesne pateikiama informacija. Pavyzdžiui, toks kanalas kaip „Dožd“, vienintelis likęs kanalas Rusijoje, kuris pristato ne Rusijos valdžios nustatytą nuomonę apie politinį ir viešajį gyvenimą. Tačiau tokie kanalai brangiai kainuoja, nėra įtraukiami į populiariausius kabelinių televizijų paketus, juos galima įsigyti tik atskiruose kabelinių programų paketuose, už kuriuos neretai tenka brangiai sumokėti.
Pasak politologo Nerijaus Maliukevičiaus, be draudimų sunku apsieiti: „Padėtis Europoje ir Lietuvoje pasiekė tokį kritinį lygį, kad egzistuojančioje teisinėje aplinkoje Kremliaus medijos įrankiai sugebėjo pasinaudoti visomis teisėmis ir laisvėmis. Ir nebūtinai propagandai, bet labai agresyvioms masinėms atakoms – smurto prieš tautines, seksualines mažumas skatinimo, kai kuriais atvejais – ir karo propagandai.“ „Dabar jau suvokta, kas yra tie Kremliaus kanalai, ką jie transliuoja ir kokios gali būti grėsmės, bet nenorima prisiimti atsakomybės. Akivaizdu, kad retransliuotojams iškyla tam tikra dilema, kurios iki šio momento jie nenorėjo spręsti“, – teigia N. Maliukevičius.
Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai dar 2014 metais pasiūlė minkštąją Rusijos sulaikymo strategiją, parengė dokumentą, kuriame nurodyta, jog reikia mažinti rusiškos produkcijos kiekius mūsų televizijoje, kitais žodžiais tariant, reikia kovoti su Rusijos skleidžiama propaganda per rusiškus kanalus. Konservatorių parengtame dokumente tvirtinama, kad Lietuvoje būtina mažinti Rusijos propagandos įrankių tinklą. Todėl siūloma griežčiau kontroliuoti informaciją, kuri patenka į Lietuvos viešąją erdvę. Konservatorių nuomone, rusiški filmai turėtų būti apmokestinti taip, kad jų demonstravimas Lietuvos televizijos kanaluose nebūtų pelningas verslas. Lietuvoje taip pat buvo siūlymų rusiškus propagandinius kanalus perkelti į brangiau kainuojančius programų paketus.
Džiugi naujiena ta, jog Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama griežčiau kovoti su dezinformacija. Šalies vadovės pateiktomis ir Seimo priimtomis pataisomis numatomos ES teisę atitinkančios baudos iki 3 proc. metinių pajamų transliuotojams už Lietuvą menkinančios dezinformacijos skleidimą.
Šios baudos bus skiriamos už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką, kėsintis į šalies suverenitetą. Tokios sankcijos būtų pritaikytos ir retransliuotojams už pakartotinį rodymą programos, kurią LRTK pripažino draudžiama. Praėjusių metų rudenį Prezidentė siūlė riboti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą, tačiau Seimas atmetė šį pasiūlymą.
