Siūlymas leisti nepilnamečiams nuo 16 metų, turint tėvų sutikimą, vadovauti jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms (JNVO) kol kas nesulaukė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pritarimo.
Trečiadienį šio komiteto nariai grąžino iniciatoriui tobulinti tai numatančias Civilinio kodekso (CK) pataisas. Už tai balsavo 7 komiteto nariai, 1 susilaikė. Priojektą parengęs Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis mano, kad siūlomas reguliavimas paskatintų jaunimą aktyviau veikti savo regiono bendruomenėje.
„Šios iniciatyvos realybė yra tokia, kad šis projektas aktualus net 95 proc. Lietuvos jaunimo nevyriausybinių organizacijų, nes faktiškai jų vadovai yra nepilnamečiai. Aktyvų jaunimą regionuose reikia išlaikyti, reikia duoti teisėtą lūkestį vadovauti jaunimo organizacijai. Jeigu ateitų pensinio amžiaus ar 45 metų žmogus į jaunimo organizaciją, būtų mažu mažiausia keista ir jis pats jaustų, kad gal yra ne vietoje“, – komiteto posėdyje sakė M. Matijošaitis.
Pasak jo, šiuo metu yra ribojamos jaunų žmonių galimybės vadovauti JNVO ir taip prisidėti prie savanoriškos, pilietiškos veiklos savo bendruomenėje. Seimo narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį į tai, kad tokio modelio, kuris pasiūlytas projekte, Europoje nėra.
„Valstybės eina per emancipacijos institutą arba asmuo, kuris yra neemancipuotas ir nepilnametis, organizacijos vadovu būti negali. Europos praktikoje yra atvejų, kuomet vaikai iki 18 metų gali būtų kolegialių valdymo organų nariais. Surinkę visą Europos praktiką, kurioje tokio modelio nėra tiesiog, geranoriškai projektą grąžiname iniciatoriui tobulinti“, – sakė A. Širinskienė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai siūlė pasinaudoti CK numatytu emancipacijos institutu, pagal kurį nepilnametis gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotu). Tačiau projekto autorius M, Matijošaitis mano, kad tai nėra tinkamas būdas.
„Emancipacija, kurią buvo siūloma taikyti kaip alternatyvą ar kaip būdą tokio įstatymo neturėti, yra šiek tiek per griežtas instrumentas, nes emancipacija atsisako visų vaiko teisių santykyje su tėvais. Vien tam, kad jaunas žmogus tuos du ar metus iki pilnametystės galėtų vadovauti jaunimo organizacijai, pilietiškai reikštis, atsisakyti visų teisių yra truputėlį per daug. Todėl siūlau tokio varianto nesvarstyti, nes tai nėra tinkamas būdas“, – sakė M. Matijošaitis.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Irena Haase atkreipė dėmesį į tai, kad nepilnamečiai, einant juridinio asmens vadovo pareigas, turės dėl kiekvieno sandorio prašyti tėvų sutikimo.
„Nepilnamečiai būtų atsakingi už juridinio asmens veiklos organizavimą, tame tarpe, finansinės atskaitomybės parengimą, darbdavio funkcijų vykdymą tai yra priėmimą ir atleidimą iš darbo. Nepilnamečiai, neturint pilnos teismo nustatytos emancipacijos, turėtų prisiimti atsakomybę už galimai netinkamą sandorio sudarymą, galimą žalą“, – apie galimas problemas kalbėjo komiteto pirmininkė, pasiūliusi projektą pakoreguoti.
Seimo nario Viliaus Semeškos teigimu, projektas yra sveikintinas, bet reikėtų ieškoti kelių, kaip išspręsti esančias teisines problemas. Kaip ELTA jau skelbė, pernai liepos mėnesį Seimas po pateikimo pritarė CK pataisoms, siūlančioms leisti nepilnamečiams nuo 16 metų vadovauti jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms (JNVO). Už jas balsavo 77 parlamentarai, 1 buvo prieš, susilaikė 25. Projektas buvo perduotas svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tik pilnametystės sulaukę asmenys gali būti JNVO vadovais.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
