© Mantvydo Drevinsko nuotr.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tęsia kovą su galimai nelegaliai valstybinę žemę užgrobusiais gyventojais – visi sklypų savininkai, kurie galimai savavališkai apsitvėrė ar naudoja daugiau žemių, nei jiems priklauso, artimiausiu metu gaus atmintinę, kuri kviečia pasitikrinti savo sklypo ribas (http://regia.lt) ir sužinoti, kokie yra galimi spendimo būdai, jei faktiškai naudojamas didesnis plotas, nei yra sklypo ribos.

Miesto plėtros departamento specialistai nustatė apie 100 tokių atvejų, dažniausiai – individualiųjų gyvenamųjų namų kvartaluose. Neseniai laiškai–atmintinės pasiekė kai kuriuos J. Biliūno gatvės sklypų savininkus, o šiandien meras lankėsi Žvėryne, dalindamas atmintines į vilniečių pašto dėžutes. Sostinės savivaldybė atmintinėje nelegaliai valstybinę žemę užsitvėrusiems asmenims siūlo du problemos sprendimo būdus – arba atlaisvinti žemės plotą, t.y. nugriauti tvoras, statinius ir kt., arba įsigyti naudojamą žemės sklypą ir mokėti žemės mokesčius.

„Akivaizdu, kad mieste, ypač nuosavų gyvenamųjų namų kvartaluose, yra vis dar daug savavalių apsitvėrimų ir tai turi pagaliau pasibaigti. Nesulaukdami greitos NŽT reakcijos, imamės iniciatyvos ir platiname raginimus atlaisvinti želdiniais ar kitaip apsitvertas miesto teritorijas.“ – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Norint įteisinti užimtą žemę būtina sąlyga – du požymiai: jis yra įsiterpęs tarp dviejų sklypų, ar sklypo ir gatvės, miško; antras – yra siaura juosta ne didesnė kaip 4 arai. Jei atitinka šiuos požymius – savivaldybė siūlo inicijuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir teikti prašymą savivaldybei. Projekto rengimą sklypo savininko lėšomis organizuos savivaldybė. Galima išsimokėtinai.

ATMINTINĖ

Jei sklypas nėra įsiterpęs – tokiu atveju vienareikšmiškai – savivaldybė ragina kuo skubiau pašalinti savavališkus statinius, barjerus trukdančius kitiems naudotis valstybine žeme.

Dėl nelegaliai žemę užgrobusių savininkų sostinės savivaldybė susiduria su daugybe problemų: pirmiausiai, nelegaliai aptverta žemė daugeliu atvejų neleidžia vystyti miesto infrastruktūros – tiesti kelių, dviračių takų, plėtoti viešųjų erdvių – taip pažeidžiamas visų vilniečių interesas.

Pavyzdžiui, šiandien atmintines gavusių sklypų savininkai galimai užvaldę valstybinės žemės plotą, kuriame miestas šiuo metu projektuoja dviračių taką, o jo tiesimo darbai bus pradėti jau kitų metų pavasarį. Daugiau kaip 5 km ilgio magistralinis dviračių takas drieksis nuo Senojo Pilaitės kelio iki Konstitucijos prospekto – Pilaitės prospektu ir T.Narbuto gatve. Jis taps viena pagrindinių jungčių tarp Pilaitės (bei aplink esančių rajonų – Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių) ir miesto centro.

Kitas pavyzdys – dalis J. Biliūno žemės sklypų savininkų savo poreikiams galimai savavališkai naudoja ir tuos valstybinės žemės plotus, kurie patenka į Nemenčinės pl. gatvės raudonųjų linijų ribas. Būtent šie, savavališkai užimti, valstybinės žemės plotai, gali būti kliūtis įgyvendinant Nemenčinės plento rekonstrukcijos projektą. Projekte numatyta platinti Nemenčinės plentą iki 4 eismo juostų, įrengti 1,5 m. pločio pėsčiųjų ir 3 m. pločio dviračių takus, apšvietimo tinklus. Projekto įgyvendinimas planuojamas 2019-2020 metais.

Be to, už naudojamus, bet nelegaliai aptvertus žemės sklypus, Vilniaus savivaldybė kasmet praranda dalį žemės mokesčio. Tarkime, jei bent 300 sklypų savininkų po plotelį yra apsitvėrę iš viso apie 3 arus valstybinės žemės, tai per metus savivaldybė praranda apie 21 000 eurų.

Savivaldybė, kaip institucija, atsakinga už darnių teritorijų planavimą, esamą susiformavusį urbanistinį kontekstą ir gyvenamąją šios teritorijos aplinką, siekia kad žemė būtų racionaliai naudojama, o už ją būtų mokami žemės mokesčiai. Tikimasi, kad šiuo metu dalijama informacinė medžiaga padės žemės savininkams kuo skubiau išspręsti problemą.

Kokios galimos sankcijos užėmus valstybinę žemę? NŽT taiko įspėjimus, baudas. Įpareigojama atlaisvinti valstybinę žemę ir nugriauti savavalius statinius.

Taip pat skaitykite: