Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: The forty rules of love
Puslapių skaičius: 399
Leidykla: Tyto Alba, 2012
Vertė: Rasa Drazdauskienė
Leidyklos dovana
Perskaityta 2012 10 29
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 5/5
„Stenkis nesipriešinti tave ištinkančioms permainoms. Leiskis būti gyvenamas tavimi tekančio gyvenimo. Ir nesijaudink, kad tavasis gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Iš kur žinai, gal ta jo pusė, kuri dabar atsiverčia, bus geresnė už buvusią?”
Kaip aš jau pasiilgau tokios knygos! Kurią paimi į rankas, skaitai, skaitai, vis dar skaitai ir niekaip negali atsitraukti. Neberūpi nei miegas, nei maistas, negirdi kitame kambaryje rėkiančių balsų per TV ar šuns lojimo kaimynų bute. Pasineri į aprašomą istoriją ir kaip mokinė su pieštuku braukaisi visas taisykles.
Būtent tokia yra naujausia turkų rašytojos E. Shafak knyga „Keturiasdešimt meilės taisyklių”. Lietuvių skaitytojams jau puikiai pažįstama, knygos „Stambulo pavainikė”, autorė.
Kartą išsikalbėjome su kolege ir ji man papasakojo, kaip jos gyvenimas pradėjo keistis po 40 metų jubiliejaus: susirado darbą, visiškai skirtingą nei jos išsilavinimas, pradėjo lankyti bažnyčią, pakeitė požiūrį į daugelį dalykų. Tik vyras liko tas pats ir, žinoma, vaikai. Klausiausi aš jos ir šypsojausi. Galvoju, kur man visą tai girdėta. Juk tai Ela – pagrindinė šios knygos veikėja. Ilgus metus buvusi tik nuobodi namų šeimininkė, užauginusi tris vaikus, santykiai su vyru jau nusistovėję, aistra išblėsusi. Net vyro neištikimybė taip nebeskaudina, o pokalbiai apsiriboja tik klausimais kaip sekėsi darbe? Ar pavalgei? Viskas kaip ir gerai, bet širdyje vis tiek tokia tuštuma.
Dažnai knygų personažai mums patinka tiek, kiek juose randame dalelės savęs. Elos prototipą kiekvienas iš mūsų atpažintume, pažiūrėję į savo mamas, tetas ar drauges. Nors iš tikrųjų nereikia būti trijų vaikų mamai ar namų šeimininkei, kad suprastum, kaip jaučiasi Ela ir nepradėtume mąstyti, ar einam tokiu keliu, kokiu norime, ar tiesiog plaukiame pasroviui.
Ir štai vieną dieną viskas apsiverčia. Ela įsidarbina literatūros agentūroje ir gauna pirmą užduotį – perskaityti romaną „Saldi šventvagystė” bei parašyti jos recenziją. Romanas ją taip sukrečia, kad ji nusprendžia parašyti jos autoriui. Taip pamažu, netikėtai tarp jų gimsta nebanali meilės istorija.
Romane „Saldi šventvagystė” aprašoma sufijaus mistiko Rumio ir jo mokinio Šamso drausystė. Per kurią atskleidžiamos keturiasdešimt meilės taisyklių. Elos ir knygų veikėjų gyvenimą skiria aštuoni šimtai metų, bet jungia kur kas didesnė galia – meilė.
Iš tikrųjų aš šią knygą būčiau perskaičiusi dar greičiau. Bet labai dažnai po kurio nors skyriaus ar taisyklės, aš susimąstydavau, pradėdavau diskutuoti su savimi, galvojau apie knygų veikėjų poelgius, kaip aš elgčiausi jų vietoje. Ir tos taisyklės, meilės taisyklės, atrodo tokios paprastos, elementarios. Kam nors jos pasirodys gal ir banalios ar seniai žinomos. Bet jos taip gražiai pateiktos, taip nuoširdžiai aprašytos. Nenustebau sužinojusi, jog Turkijoje jas vieni kitiems siunčia sms žinutėmis. Apskritai, visa knyga tiesiog kvepia nuoširdumu. Dar kartą įsitikinau, kad genialumas slypi paprastume.
Aš pasibraukiau visas taisykles, kad bet kada atsivertus knygą, galėčiau jas paskaityti. Norėjau parašyti Jums daugiau citatų, bet supratau, kad turėčiau tiesiog perrašyti visą knygą. Aš net nemėgstu knygų, kuriose prikaišiojamas Dievas ar religijos, tačiau šioje knygose man tai netrukdė, viskas buvo laiku ir vietoje.
Man labai, labai patiko ši knyga. Iki šiol apie ją dažnai pagalvoju ir prisimenu. Drąsiai rekomenduoju Jums ją perskaityti. Neabejotinai ji keliauja į mėgstamiausios lentyną ir taps viena geriausių šiemet skaitytų knygų. Man patiko ir knygos viršelis, kad buvo pagalvota apie detales. Norisi pagirti ir vertimą, bet R. Drazdauskienės vertimai visada būna su kokybės ženklu.
Man net kilo mintis, jog ši knyga galėtų būti įtraukta į knygų sąrašą, tinkančių biblioterapijai. Nes tikrai tikiu, kad kažkam ji gali padėti pažvelgti į savo gyvenimą iš šono. Kažkam ji gali tapti ta lemtinga knyga, kaip Ch. Dickens „Didieji lūkesčiai” knygoje „Ponas Pipas”.
Ir nors girdėjau gana prieštaringų knygos „Stambulo pavainikė” vertinimų, nusprendžiau, kad vis tiek ją skaitysiu. Norisi su šia autore susipažinti plačiau. Ir tikiuosi, kad leidykla išleis ir kitas jos knygas.
Originalus įrašas tinklaraštyje Aš skaitau
Reklama: Vertimai
