Populiarėjant aplinkai draugiškam gyvenimo būdui, visuomenė dalinasi į dvi stovyklas – tuos, kuriems ekologija yra pamatinė vertybėirtuos, kurie ekologiją vadina tiesiog mada, kuri netruks praeiti.
Tačiau ekologiškai gyvenančiųjų gretos gausėja, daugelis stengiasi valgyti kuo natūralesnįirsveikesnį maistą, renkasi energiją taupančius prietaisus. Pradedama suvoktiirantrinio atliekų naudojimo bei perdirbimo reikšmė: pratinamasi rūšiuoti atliekas, nešti panaudotas baterijas bei galvaninius elementus į specialiai tam skirtas vietas. Viena naujausių elektroninių atliekų grupių – perdegusios energiją taupančios lemputės, pakeitusios iki šiol naudotas kaitrines lemputes.
„Energiją taupančios lemputės dar ne taip seniai atėjo į mūsų buitį, tad tikrai ne visi žino, jog dėl jose esančio aplinkai pavojingo gyvsidabrio, šios lemputės priskiriamos pavojingoms atliekoms. Ir labai svarbu, kad tokios lemputės būtų saugiai nuneštos į specialias surinkimo vietas”, – sako VšĮ „Ekošviesa“, besirūpinančios senų energiją taupančių lempučių tvarkymu, vadovas Tadas Ruželė. Jis pastebi, kad nors daugelis deklaruoja gyveną ekologiškai, vis dėlto dar trūksta sąmoningumoiratsakingumo tinkamai pasirūpinti aplinkai pavojingomis atliekomis. „Įpročiai nesusiformuoja taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau, jei jau pradėjome teikti pirmenybę natūralumui, jei renkamės aplinkai draugiškus sprendimus, tikėtina, tad netolimoje ateityje ir nebenaudotinos energiją taupančios lemputes bus aktyviau nešamos į surinkimo vietas“, – viliasi T. Ruželė, pridurdamas, kad visuomenės ekologiniam švietimui daug labiau nei tiesioginė didaktika, pasitarnauja žinomų žmonių „žalioji“ gyvensena, kurią jie noriai viešina.
Psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak, neseniai buvusi modeliu, sako daugiausia dėmesio skirianti natūraliam maistui: valgį gamina namuose, daržovių parsiveža iš kaimo arba perka turgelyje, taip pat stengiasi, kad šeima gertų daug vandens, nepirktų gėrimų plastikiniuose buteliuose. Namie jos šeima rūšiuoja buityje susidarančias atliekas, o senas lemputes, kaip ir kitas elektronines atliekas, atiduoda specialiose jų surinkimo vietose. Aistė įsitikinusi, jog šeimoje puoselėjamas ekologinės gyvensenos vertybes tėvai savo vaikams gali perduoti tik asmeniniu pavyzdžiu: „Vaikas viską stebi, mokosi iš tėvų, jam viską reikia paaiškinti, todėl sausos deklaracijos tikrai nepadės”. Namuose gaminti maistą stengiasi ir drabužių dizainerės Indros Dovydėnaitėsir interjero dizainerio Dovo Serapino šeima. Be to, jie degina popierines atliekas židinyje, neperka plastmasinių maišelių. I. Dovydėnaitė sieja ekologiją su patogumuir taupumu: „Jei kaitrinę lemputę pakeisime energiją taupančia, sumažės ne tik elektros sąnaudos – nereikės leisti pinigų dažnai perdegančioms kaitrinėms lemputėms pirkti”. Dizainerė prisimena ekologijąir kurdama drabužius: „Man rūpi, kuo žmogus vilkės, todėl stengiuosi, kad drabužiai būtų iš kuo natūralesnių medžiagų”.
Tuo metu aktorius Leonardas Pobedonoscevas-Leo įsitikinęs, kad pirmiausia ekologiškam gyvenimo būdui reikia paruošti savo organizmą, tik tada pereiti prie pokyčių buityje. „Mūsų šeima jau pradėjo keisti maisto racioną: atsisakėme pieno produktų, ketiname atsisakyti mėsos, bet valgyti daugiau daržovių bei žuvies”. Aktorius renka ir senus galvaninius elementus, ir perdegusias lemputes, kitas elektronines atliekas – jų sukaupęs didesnius kiekius, neš į surinkimo vietas. Žurnalistas, TV laidų vedėjas Andrius Užkalnis ekologija vadina protingą sugyvenimą su aplinka, kurioje gyveni. Jo šeima laikosi taisyklių nemėtyti ir neteršti aplink save, neeikvoti be reikalo nei elektros, nei vandens, nei šilumos: „Pavyzdžiui, naudojame daug rašomojo popieriaus, tačiau stengiamės visada jį panaudoti du kartus“. A. Užkalnio bute Vilniuje – aukštos lubos, todėl butui apšviesti reikia daug šviestuvų, kuriuose – tik taupiosios lemputės. Gyvendamas Anglijoje, jis kelis kartus yra atidavęs perdegusias energiją taupančias lemputes saugiai perdirbti, tą patį ketina darytiir Lietuvoje, kai tik prisikaups lempučių.
Aistė Jasaitytė-Čeburiak Ad verum arhyvo nuotr.
VšĮ „Ekošviesa“ energiją taupančias lemputes Lietuvoje surenka nuo 2010 m. Surinktos lemputės yra atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui. Visoje Lietuvoje elektrą taupančių lempučių surinkimo punktų yra net 150-yje vietų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje, Ukmergėje, Mažeikiuose, Prienuose, Zarasuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Panevėžyje, Elektrėnuose, Alytuje irTelšiuose. Surinkimo punktų adresai skelbiami www.eko-sviesa.lt
