Po incidento Kaune, kai suverenais save laikantys tėvai pagrobė savo vaikus, viešojoje erdvėje imta diskutuoti, ar tėvų teisė į savo atžalas yra absoliuti ir kiek į šeimos gyvenimą gali kištis valstybė. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės teigimu, pirmiausia už savo vaikų gerovę ir priežiūrą yra atsakingi tėvai. Tačiau, pabrėžia ji, kai nėra užtikrinami būtiniausi vaiko poreikiai, o šeima atsisako bet kokios valstybinės pagalbos – gali įsikišti tarnybos.
„Žinoma, kad tėvai yra svarbiausi vaiko gyvenime. O valstybės pareiga yra padėti tėvams auginti vaikus“, – Eltai teigė E. Žiobienė.
E. Žiobienės teigimu, pastarasis suverenais prisistatančių tėvų atvejis – kraštutinės situacijos pavyzdys. Tarnybų teigimu, šioje istorijoje minimi trys mažamečiai vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti gegužę, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pabrėžia, kad valstybės institucijos neturi tikslo atimti vaikų iš šeimų. Pasak kontrolierės, vaiko paėmimas inicijuojamas tik tuomet, kai tėvams negali padėti jokios tarnybos arba siūlomos pagalbos yra atsisakoma.
„Vaikas gali būti paimamas tada, kada nepasiteisina pagalbos sistema globojant šeimą ir stiprinant tėvus. Vaiko paėmimas yra visiškai kraštutinė priemonė, kada akivaizdu, kad tėvai arba visiškai nepriima pagalbos, arba nesikeičia akivaizdūs jų gyvenimo įgūdžiai.(…) Vaikas gali būti paimamas tada, kai gresia pavojus jo gyvybei, sveikatai ir saugumui“, – sako E. Žiobienė.
Kontrolierė pažymi, kad vaiko teisių apsaugos darbuotojai ir kitos valstybės tarnybos visais atvejais stengiasi surasti galimybę vaikui likti šeimoje, tačiau į procesą aktyviai turi įsitraukti ir patys tėvai.
„Tai galioja net ir tais atvejais, kai tėvai yra su psichine liga, arba didesnėmis sveikatos problemomis, įgūdžių stoka, ar priklausomybėmis – vis tiek visus stengiamasi kiek įmanoma išlaikyti (šeimose – ELTA)“, – teigia E. Žiobienė.
„Tam ir buvo sugalvoti visi tie kriziniai, stebėsenos centrai – kad kiek įmanoma padėtume tėvams laiku išsaugoti jų šeimą“, – pažymi specialistė.
ELTA primena, kad liepos 18 d. Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, buvo pagrobti 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai. Praėjusią savaitę pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė savo mažamečius vaikus pagrobusius tėvus, vaikai perduoti laikinai globai. Teisėsauga įtaria, kad tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją. Vaikai, sulaikius jų tėvus, buvo grąžinti į globos namus.
Kaip anksčiau skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD), Kaune savo vaikus, kaip įtariama, pagrobę asmenys priskiria save „suverenų“ judėjimui.
„Vadinamieji „suverenai“, kuriais esantys skelbiasi ir savo vaikus iš valstybės laikinos globos pagrobę sutuoktiniai, vadovaujasi valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija. „Suverenais“ pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų“, – skelbė VSD.
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
