Hamletas klausė ne tokio klausimo, bet Hamletas nebuvo lietuvis. Lietuviai irgi klausia hamletiškai ir tada atsako: pasikarti. O jei užduoda klausimą – emigruoti ar ne? – jie turi viltį pakeisti savo gyvenimą į gerą pusę. Būti Lietuvoje – niekam nėra gerai.
Net jei esi turtingas ir mėgstamas. Bendra visos masės nuotaika tiesiog aptemdo šilčiausius jausmus. Politinė klounada – niekam jau nejuokinga. P. Gražulis, B. Vėsaitė, L. Graužinienė – istorija nežino nieko baisiau.
Žadama priversti visus mokėti už mokslą. Įdomu, kas čia studijuos? Net dabar, net doktorantams – čia ne stipendijos, čia pasityčiojimas. Ir niekam nepatarčiau rinktis jokių studijų Lietuvoje. Pats gailiuosi, kad rinkausi. Universitetuose, kur žmogus paruošiamas gyvenimui, išmokau tik vieno – kad visada gali būti blogiau. Kad tyčiojimuisi ribų nėra.
Apie mokyklą nekalbėsiu – tektų vartoti necenzūrinę leksiką. Bukapročių koncentracijos stovyklos. Niekada savo vaikų neleisčiau į tas traumatologijos kameras.
O darbas? Nueikite į darbo pokalbį. Ką jums pasakys? Kodėl tiek daug visur dirbot? O, tai jūs dar tiek daug baigėt. Netinka. Na, gerai, ištrinate kai kurias darbovietes, „susiprastinate“ su diplomais ir pasiekimais, keletą kalbų išbraukiate. Tada klausimas: turite šeimą, vaikų, buto paskolą, nesiruošiate emigruoti?
Klausimų apie gebėjimus nebus. Nelaukite. Atsilikusioje kvailių šalyje tokie klausimai neuždavinėjami. Ir čia – visi pozityvūs. ES apmoka, kad bukapročiai gautų ne vieną milijoną įsivaizduojamiems verslams, kurie net ir nuostolingi. Naktinės mokesčių reformos sužlugdė spaudą, leidybą, žiniasklaidą, reklamą.
Valstybinius pinigus skirto tie patys sovietiniai „aparačikai“ – sakau, nes žinau. Nes ir kalėjimų, ir psichiatrinių viršininkai – sovietiniai. Paklauskite bet kurio sovietologo.
Norite optimizmo? Matėte tai per TV – tai geriau jo neišjunkite ir neikite į gatvę. Nes ten jūsų gebėjimai nebus vertinami. Pažintys svarbiausia. Jei turi gerų dėdžių – tu ir gerą ES finansuojamą darbą gausi. To net SSRS nebuvo.
Čia gerai IT specialistams. Bet tik ne užsienio rinkos atžvilgiu – ten jie gautų daug daugiau. O pašalpos? Jos vertos gailesčio.
Gana meluoti – šita šalis, valdoma, politinių gaujų, nusivažiavo taip, kaip niekada anksčiau. Tai girdžiu iš draugų, pažįstamų, giminaičių, artimųjų. Draugai nori dirbti ir užsidirbti – bet neturi pažinčių.
ES lėšos vagiamos ir naudojamos saviems. Negi taip sunku taip pasakyti? Negi jau niekas nedrįsta to pasakyti? Kas valdo energetiką? O su kuo tik ką prezidente išrinkta D. Grybauskaitė sėdėjo prie vieno stalo? Arčiausiai To žmogaus.
Tai užfiksuota vienos televizijos video. Prezidentė turėtų atsiprašyti ir maldauti atleidimo. Bet kam? Meilė akla. Tauta – be jokių abejonių – ją perrinks. Jos perrinkimas – tai dvigubas pralaimėjimas Lietuvai. Dar penki metai lojaliems šuneliams šiltai ir jaukiai kurtis savo urvus.
Jaunimas turi, privalo palikti šitą šalį. Ir tik puskvailiai patriotai to nedaro. O kam? Jie gi valstybės išlaikomuose darbuose puikiai gyvena. Ir myli savo tėvynę, kur mokama ne už sugebėjimus, o už kvailumą. Kuo kvailesnis – tuo daugiau gauni.
Štai kur nuvedė „kubiloidizmas“, kai dėl kovos su Socialdemokratais aukoji visus idealus ir principus. Taip, aišku, socialdemokratai yra blogiausias iš blogiausių variantų, bet ar geriau su jais sutapti dėl to, kad daugiau lovio užimtum?
O jei čia kažkam „per pesimistiška“ – tai pieškim rožinius peizažus. Bus linksma pasijuokti. Turintiems kapitalo galima labai daug – čia yra pilna verslo nišų. Bet kiek tokių yra? Dar gali prasisukti stilistais, realybės šou tuštutės, kurios nei proto, nei savigarbos neturi. Vienos dirba Ženevoje prostitutėmis, kitos žiopčioja – dėl įvairių darbų.
O tie, kas čia nori pradėti gyvenimą, jį kurti „nuo nulio“, geriau iš karto pirkti bilietą į vieną pusę ir negrįžti, kol nė viena partija net neturės ką pasiūlyti kandidatu į prezidento postą. Priveisė padugnių, ištikimų ir niekingų padarų ir šalį pavertė pragaru.