Žinok, kad savo gyvenimo kelią tu dar tik pradėjai, o knygelės autoriai jį jau yra gerokai įpusėję ir iš laiko nuotolio mato daug įžvalgiau ir geriau. Patys daug kartų klupdami ir keldamiesi, klysdami ir nugalėdami, jie išmoko gyvenimą vertinti realiai, išsiugdė gebėjimą suprasti, kas gera, kilnu ir kas žema, kas menkina žmogaus asmenybę, jo orumą. O juk tu nori būti tikru žmogumi, kuriuo didžiuotųsi visa mūsų visuomenė.
Kelkis 7 valandą ryto. Pabudęs nesivartyk lovoje, o tuojau pat šok iš patalo. Plačiai jį atklok, kad išsivėdintų, atidaryk balkono duris ar langą ir pradėk rytinę mankštą. Mankštinkis 10–15 minučių, nes tik tada iš miego galutinai pabunda tavo organizmas, visi kūno organai bei raumenys įsitraukia į darbą ir pasiruošia dienos veiklai.
Prieš pradėdamas mankštą, patikrink savo laikyseną prieš veidrodį. Atsistok tiesiai, truputį pakelk galvą, atitrauk pečius ir mentes atgal, įtrauk pilvą, kad krūtinė pasiduotų į priekį, ir taip pastovėk prieš veidrodį 10–15 sekundžių. Paskui atlik pratimus.
Po to dešimt minučių skirk grūdinimuisi ir rytiniam tualetui. Nusiprausk veidą, kaklą, išsiplauk pažastis vandeniu. Apsiplaudamas vėsiu vandeniu, nesimuilink. Muilas skiriamas riebalams nuo kūno paviršiaus pašalinti, o jų kasdien šalinti nereikia, nes nuo to nukenčia oda.
Jei nori, kad dantys būtų sveiki ir gražūs, nepamiršk jų kasdien du kartus – ryte ir vakare – išsivalyti. Taip tu pašalinsi burnoje susirinkusias bakterijas ir iš tarpdančių maisto likučius. Kad geriau išsivalytų tarpdančiai, šepetėlį reikia vedžioti nuo viršaus į apačią, t. y. išilgai dantų. Rytą gali valyti šepetėliu su milteliais ar pasta, o vakare tik išskalauti burną vandeniu ar suvalgyti obuolį. Geriausia ir sveikiausia dantis valyti dantų milteliais, susmulkinta kreida. Jei iš burnos sklinda nemalonus kvapas, gali vartoti higieninę pastą Mėtinė ar Apelsininė.
Nesveikus dantis tuoj pat pradėk gydyti, nes jie gali būti daugelio sunkių ligų – reumato, širdies ydų, lėtinio inkstų uždegimo ir kt. – priežastis. Jei sugedę dantys iškrenta, negalima gerai sukramtyti maisto ir dėl to kartais susergama skrandžio ligomis.
Po rytinio tualeto tau belieka pasikloti lovą, apsirengti ir papusryčiauti. Pusryčiams skirk ne mažiau kaip dvidešimt minučių. Valgyk neskubėdamas, gerai sukramtyk maistą.
Vakarieniauk 20 val. Po to valandą skirk grožinei literatūrai, muzikai, piešimui ir namų ruošai. Save gerbiantis jaunuolis padeda tvarkytis dirbančiai motinai.
O gal jūsų namuose yra dušas? Tada prieš eidamas gulti gali apsiplauti po juo. Tik nešlapink galvos ir visas nesimuilink. Su muilu pakanka išsiplauti labiau susiteršusias ir prakaituojančias kūno dalis: veidą, kaklą, pažastis, kirkšnis ir kojas.
Nešvarioms rankoms nusišluostyti visada turėk rankšluostėlį. Nesišluostyk jų į drabužius, nes tepalai, persisunkę pro juos, dirgina odą. Labiausiai nukenčia šlaunys ir pilvas. Dėl to ant šlaunų gali atsirasti pūliuojančių spuogų.
Maudymasis upėje jokiu būdu nepakeičia pirties! Tik karštu vandeniu galima gerai nusiplauti susikaupusius riebalus, nusilupusį epidermį, nešvarumus.
Tu nori būti tekintoju? Bet ar esi tvirtos sveikatos ir gerai fiziškai išsivystęs? Tekintojui reikia ir atitinkamo išsilavinimo, nes jis turi mokėti atlikti apskaičiavimus, skaityti darbo brėžinius ir t. t. Jei nori būti vairuotoju, turi gerai skirti spalvas, turėti gerą klausą, regėjimą, greitai susiorientuoti situacijose ir t. t. Na, o kokių savybių reikia mokytojui? Pirmiausiai įsitikink, ar esi visuomeniškas, ar tave traukia mokykla, ar nori ką nors auklėti, praturtinti žiniomis, daryti geresnį, tauresnį. O gal nori būti dailininku? Mokytojų padedamas įsitikink, ar lengvai ir gerai tau sekasi sukurti vaizdelį, teminį piešinėlį, derinti spalvas.
Valdyti save, įsakyti sau yra sunkiau, negu įsakyti kitiems. Tam reikia tikro vyriškumo, valios, netgi drąsos. Valdyti save, siekti tikslo gali išmokti tik tas, kuris pažįsta save.
O juk valanda, kuri praėjo, jau nebegrįš. Jeigu jaunystės metais ko nors neįpratai, neišmokai, liks spraga visam gyvenimui ir vėliau teks gailėtis. Kiek geriausių, gražiausių metų nueina niekais ir net palieka liūdną pėdsaką charakteryje – neorganizuotumą, ištižimą, tinginiavimą.
Laisvalaikis – tai nuostabios, malonios, be galo brangios valandos, nes žmogus pats turi teisę jas užpildyti tuo, ką labiausiai mėgsta, pakeisti vieną darbą kitu, įvairiapusiškai tobulinti savo asmenybę. Čia svarbiausios dvi sąlygos: tą laisvalaikį turėti, susiorganizuoti ir tinkamai, įdomiai jį praleisti.
Juk viskas taip įdomu! Prieš tavo akis tiek daug galimybių, tiek daug nežinomų dalykų vilioja tave ir kviečia išmėginti jėgas. Šachmatai, dviratis, pašto ženklai – išskaičiuoti viską sunku.
O tokie dalykai kaip nuobodžiavimas, slampinėjimas iš kampo į kampą nieko gero neduoda. Tas niekais praleistas laikas jau nebesugrįš, o tau tik vieną kartą šešiolika, vieną kartą septyniolika ar aštuoniolika metų. Vėliau atsiras naujų rūpesčių, pareigų. Jaunystė bus praleista tuščiai…
Yra manančių, kad vienas kitas ,,stipresnis“ žodelis pokalbiams suteiks tikrojo vyriškumo. Bet jie klysta! Žargonas ir keiksmažodžiai ryškiausiai atskleidžia žmogaus sielos ir proto skurdumą, menką savikontrolę. O jeigu berniukas taip kalba su savo klasės mergaitėmis, galvodamas, kad jos savos, nėra ko per daug jų varžytis, – parodo tik savo didžiulį neišsiauklėjimą. Nepamiršk, kad mūsų kalba – tai mūsų antrasis „aš“!
Kartais ant plaštakų ar pėdų atsiranda karpų. Tai virusinis susirgimas, kuriuo apsikrečiama nuo šeimos narių, klasės draugų ir kt. Niekuomet jų nekarpyk ir nedraskyk, nes nuo to jos dar labiau plinta. Pabandyk gydyti naminėmis priemonėms: patepk jas ugniažolės sunka, uždėk žalios bulvės ar tarkuoto česnako kompresus, antaninio obuolio griežinėlį. Jei tai nepadės, kreipkis į odos ligų gydytoją ar gydomosios kosmetikos kabinetą.
Blogai pakirpti plaukai gero vaizdo nesudarys. Todėl nesikirpk pats ir nesitelk į pagalbą draugų. Tegul tai padarys kirpėjas. Su juo pasitaręs, nesunkiai išsirinksi šukuoseną, kuri derintųsi prie tavo galvos formos, veido bruožų, figūros, netgi charakterio.
Ilgaplaukiai netvarkingi jaunuoliai netenka vyrui būdingos išvaizdos, praranda savo vyriškąjį orumą, pavirsta kažkuo tarpiniu tarp vyro ir moters. O kaip vis dėlto malonu žiūrėti į tikrą vyrišką veidą! Pamačius apžėlusį ir ilgaplaukį, nenoromis prisimenama sena, labai taikli patarlė: „Ilgas plaukas – trumpas protas.“ Jei tokie plaukais apžėlę jaunuoliai mano, kad jie yra originalūs, labai klysta. Tai joks originalumas. Viskas, kas sudarko natūralią išvaizdą, gyvenimui netinka. Vyrą puošia tik tai, kas natūralu, vyriška, kas jam tinka, kas jį daro gražesnį, patrauklesnį.
Ir dar viena – neįprask vaikščioti, susikišęs rankų į kišenes, nes kišenės išsitampo, be to, rankas jose laikyti – nekultūringa.
Apie apatinius drabužius mes nekalbėjome. Juk savaime aišku, kad tai, kas arčiausia kūno, turi būti švariausia ir tvarkingiausia, nes kaip tik apatiniai drabužiai greičiausiai susitepa ir pradeda dvokti prakaitu. Ant nešvarių apatinių drabužių apsivilkti švarius marškinius yra tas pat, kaip ant dulkėto stalo užtiesti baltą staltiesę.
Taigi, jeigu nori būti iš tikrųjų gražus ir patrauklus, rūpinkis savo išvaizda, nes tai ne smulkmena.
Iš: Būk vyras! Sudarytoja S. Griciuvienė. Vilnius: Mintis, 1971
