Norint padėti sergančiajam psichikos ligomis, svarbiausias vaidmuo tenka artimiesiems ir gydytojams. Psichikos sutrikimai stipriai paveikia mąstymą, todėl pats ligonis negali kritiškai įvertinti savo elgesio. Dėl šios priežasties jam turi būti suteikta visokeriopa pagalba iš šalies.
Bipoliniam afektiniam sutrikimui būdinga radikali nuotaikų kaita, kuri sunkesniais atvejais gali privesti prie savižudybės. Dėl šios priežasties būtina išlikti budriems ir pastebėjus įtartinus simptomus laiku paskatinti artimuosius kreiptis pas specialistus.
Biolinis afektinis sutrikimas (maniakinė depresija) – tai psichikos sutrikimas, kurio ryškiausias požymis yra vienas kitą keičiantys depresijos ir manijos epizodai.
Išskirtinis bipolinio sutrikimo bruožas yra manijos epizodai. Manija gali būti apgaulinga: ji yra juntama kaip teigiamas energijos antplūdis ir dažnai padidina produktyvumą bei kūrybiškumą. Dėl šios priežasties, sergančiajam gali pasirodyti, kad jis yra visiškai sveikas. Manijos epizodams būdingi šie simptomai:
• Energijos perteklius,
• perdėtas aktyvumas, nerimas.
• Euforijos jausmas arba perdėtas optimizmas.
• Stipriai pasireiškiantis dirglumas.
• Staigi minčių kaita, šokinėjimas nuo vienos idėjos prie kitos.
• Išsiblaškymas ir nesugebėjimas susikaupti.
• Sumažėjęs miego poreikis.
• Perdėtas pasitikėjimas savo gebėjimais ir idėjomis.
• Neapgalvotų sprendimų priėmimas.
• Išlaidavimas.
• Padidėjęs lytinis potraukis.
• Provokuojantis ar agresyvus elgesys.
• Neigimas, kad kažkas negerai.
Sergant bipoliniu sutrikimu po manijos seka varginantys depresijos simptomai. Nuotaikų kaitos variacijų dažnumas pas kiekvieną ligonį būna skirtingas. Nors vieni depresijos simptomai gali pasireikšti stipriau, kiti silpniau, dažniausiai jie būna tokie:
- Užsitęsęs liūdesys, nerimas ir tuštumos jausmas.
- Nuolatinis pesimizmas ir neviltis.
- Bejėgiškumo ir kaltės jausmas.
- Nebetenkina veikla , anksčiau teikusi malonumą.
- Energijos trūkumas, stiprus nuovargis.
- Sunku susikoncentruoti, sutrinka atmintis, nelengva priimti sprendimus.
- Nerimas ir dirglumas.
- Miegojimas per ilgai arba nesugebėjimas užmigti.
- Apetito pokyčiai, priaugama arba netenkama svorio.
- Mintys apie savižudybę, ketinimas nusižudyti.
Tai nėra dažna, tačiau pasitaiko, kad manijos ir depresijos epizodai susimaišo tarpusavyje. Tokioje būsenoje žmogus gali jaustis prislėgtas, bet tuo pačiu ir pernelyg energingas.
Apie bipolinį afektinį sutrikimą išsamesnės informacijos suteikė Valstybnio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė.
Iš ko galima suprasti, kad žmogus susirgo bipoliniu sutrikimu?
Bipolinis sutrikimas yra vienas iš sudėtingiausių nuotaikos sutrikimų. Pati sąvoka „bipolinis“ ir reiškia, kad ligai būdingas cikliškas depresijos ir manijos epizodų (polių) keitimasis. Namiškiai ar kiti artimi žmonės visų pirma turėtų atkreipti dėmesį į artimo žmogaus neadekvačius nuotaikos pasikeitimus. Dažnai labiau išreikštas būna depresijos epizodas. Tada kaip taisyklė vyrauja liūdna, prislėgta nuotaika, sumažėjęs interesų ratas, ženkliai sumažėjęs aktyvumas, nuolatinis nuovargio jausmas, nenoras ką nors daryti (net apsitvarkyti apie save ar laikytis elementarių higienos reikalavimų). Dažnai pas tokius žmones pastebime susilpnėjusią dėmesio koncentraciją, sumažėjusią savivertę ir pasitikėjimą savimi. Manijos fazė dažniausiai yra mažiau išreikšta (ne retai apsiriboja hipomanijos epizodu) paprastai prasideda gana staiga ir trunka trumpiau nei depresijos epizodas. Simptomai priešingi depresijai – neadekvačiai pakili nuotaika, perdėtas aktyvumas, darbingumas, interesų rato staigus išsiplėtimas. Bet to, tokie asmenys taip pat nesugeba susikaupti, būna išsiblaškę, dažnai griebiasi naujų veiklų, veliasi į visokias iniciatyvas ir pan. Tačiau artimieji turėtų tik atkreipti dėmesį į tokius ar panašius jų šeimos nario ar draugo nuotaikos ir elgesio pasikeitimus, o kokia konkrečiai liga sega žmogus gali pasakyti tik gydytojas psichiatras.
Kaip dažnai bipolinis sutrikimas pasireiškia tarp lietuvių?
Šiuo metu Lietuvoje apskritai dėl nuotaikos sutrikimų psichikos sveikatos centruose yra užregistruota daugiau kaip 27 000 pacientų. Tarp jų bipolinis sutrikimas toli gražu nėra labai dažnas – būtent dėl šio sutrikimo psichikos sveikatos centruose gydosi apie 1500 pacientų.
Kokie žmonės patenka į rizikos grupę susirgti bipoliniu sutrikimu?
Ligos priežastis yra tyrinėjama daug metų ir jos atsiradimo teorijų yra ne viena. Apskritai yra manoma, kad nuotaikos sutrikimų kilmė yra daugialypė. Labai svarbus yra paveldimumas. Ligos išsivystymą lemia ir taip vadinamas patofiziologinis mechanizmas kai organizme sutrinka neurocheminiai procesai arba kai kurių hormonų apykaita. Be abejo, ligos pradžiai ir eigai nemažai reikšmės turi psichologiniai bei socialiniai veiksniai, somatinės ligos ir dar visa eilė pačių įvairiausių faktorių. Kaip taisyklė, kiekvienu atveju konstatuojama ne vienas, o keletas šių faktorių ir todėl pasakyti kad vienas ar kitas žmogus tikrai sirgs arba tikrai nesirgs bipoliniu sutrikimu tikrai negalime.
Ar įmanoma išvengti bipolinio sutrikimo?
Kadangi bipolinio sutrikimo atsiradimą, kaip minėjau, sąlygoja visa eilė faktorių, šio sutrikimo išsivystymas nepriklauso nuo žmogaus norų ar valios.
Kaip gydomas šis sutrikimas?
Bipolio sutrikimo gydymas yra labai sudėtingas ir nelengvas, todėl patarčiau vienareikšmiai visada kreiptis pas specialistą, o ne pradėti gydytis pačiam. Gydymas dažniausiai turi kelis etapus – ūmios fazės gydymas, tęstinis gydymas ir palaikomasis gydymas. Visose fazėse jis turėtų būti kompleksinis, derinant medikamentinį gydymą (t.y. gydymą vaistais), psichologinę ir psichoterapinę pagalbą, dažnai kartu vykdant ir socialinę pagalbą.
Kas gali atsitikti jei bipolinis sutrikimas nebus gydomas?
Negydant liga progresuos, ligos epizodai gali tapti dažni ir sunkūs. Toks pacientas gali tapti realiai pavojingas sau (t.y. gali labai išaugti savižudybės rizika) arba aplinkiniams. Tokiais atvejais teisės aktai numato ir galimybę pacientą gydyti be jo sutikimo, teismo sprendimu.
