Ateistai mėgaujasi geresniu seksualiniu gyvenimu negu tikintieji. Pastaruosius kankina kaltės jausmas iškart po orgazmo ir dar keletą savaičių po jo. Tokią išvadą padarė apklausą atlikę Jungtinių Amerikos Valstijų Kanzaso universiteto mokslininkai. Tyrėjų teigimu, netikintieji yra labiau linkę atvirauti apie savo seksualines fantazijas ir yra labiau patenkinti seksualinėmis patirtimis.
Apklausoje „Seksas ir sekuliarizmas“ dalyvavo 14 500 JAV gyventojų. Tyrime dalyvavę asmenys buvo panašaus amžiaus ir seksualinio aktyvumo. Pasak tyrimą atlikusių Kanzaso universiteto psichologų Darrelo Ray’aus ir Amandos Brown, ir tikintieji, ir netikintieji naudoja tas pačias seksualines praktikas – masturbaciją, oralinį seksą, žiūri pornografiją ir turi meilės nuotykių. Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad religingi asmenys savo patirčių neišgyvena taip kaip turėtų, nes tam trukdo jų tikėjimų sukurtos stigmos: iškart po orgazmo tikintieji patiria gilų kaltės jausmą.
Apklausa parodė, kad religingi ir dievobaimingi gyventojai savo seksualinį gyvenimą įvertino kur kas žemesniais balais negu ateistai. Remiantis apklausa, didžiausią kaltės jausmą patiria mormonai, tam skyrę 8,19 balo iš 10. Nelabai nuo jų atsiliko ir Jehovos liudytojai, sekmininkai, Septintosios dienos adventistai ir baptistai. Katalikus slėgė 6,34, liuteronus – 5,88 balų kaltės jausmas. Ateistai ir agnostikai tam skyrė atitinkamai 4,71 ir 4,81 balų.
Tyrimas taip pat nustatė, kad kuo asmuo labiau religingas, tuo didesnis kaltės jausmas jį slegia. 22,5 iš itin religingų šeimų kilusių apklaustųjų teigė, kad jiems gėda masturbuotis, tuo tarpu tarp mažiau dievobaimingoje aplinkoje augusių apklausos dalyvių masturbavimosi gėdijosi tik 5,5 proc.
Tikėjimo atsisakę ir ateistais tapę apklausos dalyviai teigė, kad jų seksualinis gyvenimas žymiai pagerėjo ir naujas savo patirtis įvertino 7,81 balų iš 10. „Manėme, kad religija jos atsisakiusiems žmonėms gali turėti liekamųjų reiškinių, tačiau mūsų gauti duomenys rodo, kad taip nėra. Tai buvo malonus siurprizas. Didžioji tokių apklausos dalyvių dalis neturėjo tokių požymių ir gana gerai tvarkėsi su savo seksualiniu gyvenimu“, – sakė Darrelas Ray‘us. „Mūsų tyrimas parodė, kad tikintys žmonės jaučia didelę kaltę dėl savo seksualinio elgesio, tačiau tai jų nesustabdo ir jie, paprasčiausiai, jaučiasi blogai. Todėl jie turi atsigręžti į savo religiją ir gauti atleidimą: tarsi bažnyčia sukeltų ligą, o po to pasiūlytų vaistų“, – teigė psichologas.
Originalus įrašas tinklaraštyje Apostazė
