Šylant klimatui ir nuolat plečiantis miestų teritorijoms, vis svarbsnė tampa žmonių prieiga prie maisto šaltinių bei gamtos. Šiame architektūros firmos “Rescubika” koncepciniame projekte dizaineriai mąsto apie “Pusmėnulio sodų miesto” įkūrimą, kuris Paryžiui suteiktų itin svarbių išteklių.
Projekte siūloma įkurti sodų eilę, kuri būtų panaši esamą pusmėnulio formą “Lac des Minimes”, esančią Bois de Vincennes. Ši vieta yra rytiniame miesto pakraštyje ir kol kas tai yra didžiausias viešasis parkas visame Paryžiuje. Išpildžius šią idėją parkas išlaikytų sveikatai naudingą funkciją – miestiečiams būtų gamtos prieglobstis, ir taip pat būtų aprūpinamas vietiniais maisto produktais.
Pagrindinis “Rescubika” architektas Benoit Patterlini įžvelgia miesto žemdirbystės naudą ir augalų bei gyvūnų rūšis, kurios galėtų būti auginamos naujajame “sodų mieste”. Jis tikisi, kad jame būtų galima tiekti tokius produktus kaip kukurūzai, pupelės, prieskoninės žolelės ir net gyvulius, pavyzdžiui, galvijus.
Visi šie ištekliai gali būti auginami mieste arba netoli jo, be to, tai stiprintų bendruomenę per tokius susibūrimus kaip ūkininkų turgeliai ir parduotuvėlės, kuriose būtų prekiaujama vietoje užaugintais produktais.
Taip pristatomos dvi pagrindinės projekto idėjos: artumas ir akimirksnis. “Rescubika” mano, kad šių išteklių artumas su miestų centrais yra nepaprastai svarbus dėl jų mažesnio poveikio aplinkai ir naudos bendruomenei. Su geografiniu atstumu susijęs ir betarpiškumas, kurį projektuotojai apibrėžia kaip galimybę “mėgautis miesto objektais” savo vietovėje.
