Šiemet pasirodžiusio filmo apie kazachstanietį Boratą antroji dalis yra kupina žiaurokų smulkmenų, stereotipų apie šalies gyventojus ir pačią šalį: mergaitės laikomos narvuose, be to, jos dar ir konkuruoja tarpusavy, kurios narvas gražesnis, penkiolikos metų jos jau senmergės, mergaitėms taip pat negalima apsikabinti su tėčiais, o gyvena jos tvartuose.
Ar pašiepiama realybė yra tokia?
Ar filme pašiepiama ši Vidurio Azijos valstybė iš tiesų tokia? Ankstyva santuoka vis dar yra problema Kazachstane, todėl mergaitės nebaigia mokslo ir praranda progą būti išsilavinusiomis.
Šalis taip pat turi rimtų ekologinių problemų: dalis vandens yra užterštas netgi iki radioaktyvumo laipsnio, mažėja Aralo jūra.
Kazachstanas Borato frazę panaudojo šalies turizmo kampanijai. „Labai gražu“ (angl.: „very nice“) – taip skamba naujas šūkis.
Tiesa, pirmąją filmo dalį, išleistą 2006-aisiais, šalies valdžia uždraudė, o filmo kūrėją Sachą Baroną Coheną grasino paduoti į teismą. Tačiau turizmo sektorius nieko blogo nematė ir panaudojo šį personažą turistams pritraukti.
Kaip ir pirmosios, taip ir antrosios dalies, Kazachstano gyventojai nėra linkę priimti. Žurnalistas Boratas, kuris yra pagrindinis veikėjas, propaguoja antisemitizmą, rasizmą, rodo šias pažiūras tipiškomis Kazachstano gyventojams. Nors filmu niekuo nėra siekiama įžeisti, jis yra tik JAV išankstinių nuostatų satyra, daliai žmonių atrodo kitaip ir dabar yra keliami mitingai prie JAV konsulato Kazachstane, siekiant jį uždrausti.
Kokia realybė?
Kazachstanas yra 9-ta pagal plotą valstybė pasaulyje, kur gyvena apie 20 milijonų žmonių, o patys Kazachstano gyventojai vadina jį „Didžiosios stepės šalimi“. Tai šalis, turinti gausų istorinį ir kultūros paveldą. Vienas įdomiausių istorinių paminklų – Turkestano miestas, kuriame išsaugota senovinė miestų statybos struktūra su istoriniais karavanų keliais.
Didžiausia Vidurinės Azijos šalis ir artima Indijos partnerė regione – Kazachstanas – per pastaruosius metus daug pasiekė. Didžiausia sėkmė buvo sklandus valdžios perėjimas, kuris baigėsi prezidento rinkimuose. Kassym-Jomart Tokayevas laimėjęs Elbasio Nursultano Nazarbajevo pasitikėjimą buvo paskirtas antruoju Kazachstano prezidentu 2019 m. birželio mėn. vykusių visuotinių rinkimų metu. Tai, kad Nazarbajevas nesilaikė iki paskutinio įsikibęs valdžios sukėlė naujų vilčių ir lūkesčių.
Per pastaruosius metus žymiai padidėjo tarptautinis dėmesys procesams Kazachstane ir jo veiksmams pasaulio arenoje. 2019 m. birželio 12 d. Kassym-Jomart Tokayevas oficialiai perėmė valstybės vadovo pareigas, nustatė valstybės aparato darbo prioritetus. Jis jau bendravo su Indijos, Rusijos, Kinijos, JAV, ES, Centrinės Azijos ir islamo pasaulio lyderiais. Daug dėmesio skiriama naujai koncepcijai, stiprinančiai ekonominį užsienio politikos komponentą.
Tokayevas nedelsdamas nustatė aiškią viešosios politikos liniją, patvirtino užsienio politikos tęstinumą ir inauguracijos metu paskelbė, kad tęs pirmojo Kazachstano prezidento – Elbasio Nursultano Nazarbajevo – strateginių programų įgyvendinimą. Jis nusprendė pervadinti sostinę Astaną į Nursultaną iš pareigų netikėtai pasitraukusio prezidento Nursultano Nazarbajevo garbei.
Paskelbtos naujos vidaus politinės paradigmos: „Įvairios nuomonės – viena tauta“ ir „Sėkmingos ekonominės reformos neįmanomos be modernizuoto šalies socialinio ir politinio gyvenimo“, „Stiprus prezidentas – įtakingas parlamentas“. Buvo įvesti nauji mechanizmai. Valstybė atsisakė interneto blokavimo praktikos ir autorizuotų mitingų.
Pasaulis nestovi vietoje – šiandien komunikacijos sritis yra viena reikšmingiausių valdžios ir visuomenės dialoge.
Būdamas aktyvus socialinių tinklų vartotojas, Tokajevas greitai ir asmeniškai pateikia aktualių įvykių, vykstančių šalyje, įvertinimą.
Per metus šalyje buvo vykdoma kredito amnestija daugiavaikėms motinoms, šeimoms su neįgaliais vaikais, našlaičiams, šeimoms, netekusioms duonos. Kuriama socialinės bendruomenės paramos sistema.
Koronaviruso pandemija 2020 m. ir pasaulinis žaliavų paklausos sumažėjimas lėmė ekonominio aktyvumo sulėtėjimą visame pasaulyje. Šie veiksniai turėjo įtakos ir Kazachstano ekonomikai. Tačiau šalis turi pakankamai finansinių galimybių ir užsienio valiutos atsargų verslui ir vidaus paklausai palaikyti. Tarptautinės Kazachstano užsienio atsargos šiandien sudaro daugiau nei 30 mlrd. USD, o Kazachstano Respublikos Nacionalinio fondo turtas viršija 58 mlrd. USD.
Reaguodamas į išorės iššūkius, Tokajevas skatina ekonomikos skatinimo priemonių rinkinį, todėl dabartinė krizė gali sudaryti sąlygas ekonomikos įvairinimui, nes šioje šalyje pernelyg didelė priklausomybė nuo naftos ir dujų sektoriaus. Tarptautiniai ekonomistai prognozuoja, kad 2021 m. Kazachstano ekonomikos augimas atsinaujins ir sieks 5,5 proc.
