Kaip grybai po lietaus pasipylė pareiškėjai dalyvauti prezidento rinkimuose, visa eilė žinomų ir nežinomų personažų pareiškė pretenzijas pasimatuoti prezidento kepurę, stojant į nelygią kovą su D.Grybauskaite.
Labiausiai kol kas intriguoja A.Zuokas. Tai, kad dabartinis Vilniaus meras yra neišmatuojamai ambicingas žmogus, – niekam ne paslaptis. Nedidelė paslaptis ir tai, kad jo reputacija – jau sukirmijęs grybas. Tačiau nustebino pastarojo užmojai ir sėkmės elementai kurpiant naująjį savo įvaizdį jau pirmuosiuose interviu po pareiškimo apie kandidatavimą, sugebėjimas nepaprastai įtaigiai formuluoti mintis, užsidegimas pasivažinėti oratorystės kalneliais žemyn-aukštyn, solidus artitizmo užtaisas. Kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, A.Zuokas tiki savimi, įsivaizduodamas, kad tokiu tikėjimu savosios asmenybės žavesiu galima būtų užkrėsti ir kitus, įtikinti dideles žmonių minias. Tačiau pranoksta bent mano neįmantrios vaizduotės ribas tai – ką tokio būtų galima pateikti žmonėms, kad pasimirštų istorijos su korupcinėm uodegom?
Kas be ko, retoriškai klausiant „kas be kirmėlės“, galima bandyti nukreipti piktą menančių žmonių dėmesį į konkurentus. Žinia, net ir didžiosios Dalios postamentas yra pastatytas ant raudonosios kirmėlaitės tako, – ko gero, pakrapščius, daug tokių knibždėlynų rastume ir kituose pakampiuose. Tačiau kažin ar tai gali kažką paguosti, nes savosios kirmėlės visados yra arčiau nuosavo kūno.
Kai raudonąja vadinamą Dalią, nelygstamą naujųjų prezidento rinkimų lyderę, rinkimų tiesiojoje palaiko dešiniosios partijos, įprastas politinio spektro vaizdinys praranda bet kokią prasmę, taigi, kaip atrodo, kabėjimas čia apie grybus, specialiai forsuojamas postringavimas pro šalį, yra labiau racionalus pasirinkimas nei klasikinės partinio tapatumo apibrėžtys. Be komiškosios mistifikacijos tokiu atveju kažkaip tampa nepadoru net kišti savo trigrašį, taigi tik besijuokiant iš savo paties apsisprendimo kalbėti šia tema, atsiranda šiokia tokia galimybė kažką pasakyti pusiau rimtai
L.Balsys taip pat nėra koks paprastas grybas miško take, tikrai ne. Pikti liežuviai plaka, kad šio žaliaskvernio pozicijos iš vidaus yra padabintos raudonu pamušalu. Pats nesakau nei taip, nei ne. Į grybo vidų neįlysi, nekalbant jau apie daugiasluoksnę asmenybės struktūrą. Daug aiškiau žinau faktą, kad musmirės būna dviejų rūšių, t. y . paprastosios raudonosios ir ypatingosios žaliosios. Sakoma, kad žaliosios yra nuodingesnės už raudonąsias. Tai, kad kirmėlės negraužią musmirių, savaime yra gana iškalbingas faktas apie tų kirmėlių intelektą, žinoma, sąlygine to žodžio reikšme. Kita vertus, galimas dalykas, L.Balsys nėra jau toks ir nuodingas kandidatas kaip bando apsimesti savisaugos sumetimais.
Kas dabar išdrįstų pasakyti tokią šventvagystę, kad ir B.Ropė priklauso grybų populiacijai. Anaiptol, tikrai nepriklauso! Tačiau negatyvus apibrėžimas taip pat yra apibrėžimas, ar ne? Daug didesnę mįslę užmina kito kandidato, o būtent S.Buškevičiaus pasirinkimai ir vertybės, populiarinant sveiką gyvenimo būdą, o ypač bandant įpiršti savo dviprasmišką, švelniai tariant, supratimą apie neįtikėtiną raudonųjų burokėlių su žaliaisiais lapais sulčių skonį ir naudą. Ar tai nereiškia, kad Buškevičius slapta simpatizuoja neslaptai politinei valstiečių sąjungai?
Apie Z.Balčytį šįkart nekalbėsime, nes netelpa į straipsnio apie grybus rėmus, apie jį išsamiau pakalbėsime kitą kartą. Tačiau jau čia užgimė įtarimas, kad šis kandidatas niekados nenusiriša savo raudonojo kaklaraiščio, net, tarkime, lipdamas į vonią. Kaip atrodytų Z.Balčytis be raudonojo kaklaraiščio – baisu net pagalvoti.
Ponai, ir D.Grybauskaitė nėra paprastoji raudonoji musmirė, ji – labiau primena pasiklydusią miško pasiklydusią miško tankmėje reitingų grybautoją.
