Tik įžengus į naujuosius 2020 metus, Vilniuje buvo aptiktas konteinerinėje paliktas mažas šuniukas. Jis jau spėjo surasti naujus namus pas vieną iš apsaugos darbuotojų, o nusikaltimą padaręs asmuo jau surastas ir nubaustas įstatymų numatyta tvarka. Taip pat žiniasklaidoje jau spėjo pagarsėti asmuo, kuris peiliu užpuolė ir nudūrė šunį. Šuns jau nebėra, tačiau vis dar tikimąsi, jog nusikaltimą padaręs asmuo bus nubaustas, o šunio šeimininkai pasieks teisybę teisme.
Gyvūnų nepriežiūros atvejai yra skaudi visuomenės tema ne tik visame pasaulyje, tačiau ir Lietuvoje. Internete galime rasti begalę nusiskundimų bei gyvūnų nepriežiūros atvejų paviešinimų, kuomet gyvūnais yra netinkamai rūpinimąsi. Susidūrus su gyvūno nepriežiūros atveju kartais žmogus nežino kur kreiptis ir kam tai pranešti, todėl dažnai tokie atvejai būna ignoruojami ir visa atsakomybė paliekama gyvūno šeimininkui, kuris negeba tinkamai rūpintis laikomu augintiniu. Todėl, yra labai svarbu šviesti visuomenę ir skatinti jos neignoruoti tokių ir panašių atvejų. Taip pat kartais žmonės nekreipia didelio dėmesio į gyvūnų nepriežiūrą arba jos tiesiog nepastebi, nes turi per mažai informacijos. Kartais galime išgirsti ir tokius pasiteisinimus, jog gyvūnas nėra žmogus ir kažkokios ypatingos priežiūros jiems nereikia, tačiau toks ne empatiškas mąstymas nėra teisingas, nes gyvūnams kaip ir žmonėms reikalingi tie patys poreikiai ir norint tinkamai prižiūrėti savo augintinį yra būtinos žinios.
Gyvename tokiame šimtmetyje, kuomet mūsų poreikiai ir vartotojiškumas yra pirmoje vietoje. Tikriausiai savo aplinkoje kiekvienas turi tokių ar panašių atvejų, kada gyvūnai įsigyjami tik norint patenkinti savo poreikius ir norus. Dažnai maži vaikai prašo tėvų padovanoti jiems kačiuką ar šuniuką, nesuvokdami kiek ir kokios priežiūros reikalaus gyvūnas. Vėliau, vaikui gali atsibosti toks gyvas „žaislas“ ir jo priežiūra, tiesiog paliekama tėvams arba likimo valiai. Kaimuose dažnai vyrauja senas nusistovėjęs požiūris, jog šuo turi būti pririštas prie būdos ir saugoti namus. Šioje vietoje gyvūnas susiduria su kitais sunkumais – jam reikia judėti, palaikyti normalią fizinę būklę, apie kurią šeimininkai kartais net nesusimąsto.
Gyvūnų nepriežiūra Lietuvoje
Lietuvoje yra gausu tokių gyvūnų nepriežiūros atvejų ir pavyzdžių, kai šuo yra įkalintas mažame voljere, marinamas badu ar maži nereikalingi šuniukai yra tiesiog nuskandinami. Tokie atvejai paliečia ne tik namų sergėtojus šunis, bet ir dėl žmogaus poreikių laikomus gyvūnus – šiais metais Tauragėje buvo aptiktos ilgą laiką klajojančios apleistos avys, kurių savininkas yra nežinomas, Skaraitiškės dvare rasta neprižiūrėta poni kumelė su peraugusiomis kanopomis. Su šiais ir panašiais atvejais dirba ne pelno siekianti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), kuri aktyviai siekia, kad už gyvūnų nepriežiūros atvejus ir žiaurų elgesį, atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubaustos. Šiuo metu organizacija dirba su trisdešimt žiauraus elgesio ir nepriežiūros atvejais Lietuvoje. Pakalbinome „GGI“ įkūrėją Beatričė Vaitiekūnaitę-Pliuskę, siekdami išsiaiškinti kodėl yra svarbu šviesti visuomenę ir kodėl Lietuvoje vis dar gausu gyvūnų nepriežiūros atvejų.
Lietuvoje gausu gyvūnų nepriežiūros atvejų, kaip manote, kodėl žmonės vis dar netinkamai pasirūpina savo gyvūnais/galbūt jiems trūksta informacijos/vyrauja nusistovėję normos ir požiūris?
Kaime užaugusiam ir visada mačiusiam šunį prie būdos bei skandinamus naujagimius kačiukus vaikui, o vėliau jau suaugusiam žmogui tokia praktika atrodo normali, jis natūraliai nieko blogo tame nemato. Ar trūksta informacijos apie kitokį gyvūnų gyvenimą, jų priežiūrą, atsakomybę? Na, informacijos gal ir užtenka, bet klausimas, ar ji juos pasiekia. Todėl mes dirbame su švietimu gyvūnų gerovės srityje ir stengiamės įvairiais būdais pasiekti žmones: vaikus per pamokas mokyklose, suaugusius, gyvenančius kaime, per jų vietinius laikraščius, naujienų portalų skaitytojus – per skirtingo turinio naujienų portalus, jaunimą per jiems įdomius renginius ir t.t. Taip pat viena iš priežasčių yra menka atsakomybė už savo daromus veiksmus, todėl mūsų siekis yra ir patraukti atsakomybėn netinkamai besielgiančius asmenis ir būtinai apie tokias pasekmes informuoti visuomenę. Vis dar didelė problema, kad baudos yra nepakankamo dydžio, tačiau nuo kažko pradėti reikia ir, manau, gana sėkmingai judame teisingu keliu, kalbant apie atsakomybę dėl nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais.
Su kokiu atveju šiuo metu dirbate, kuris pareikalavo daugiausiai Jūsų pastangų ir teisingumo? Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduriate?
Visi atvejai yra vienaip ar kitaip sudėtingi: kartais nusikaltimas akivaizdus, bet teisybei pasiekti trūksta įrodymų. Kai žmonės mato skriaudžiamus gyvūnus, bet tyli, neliudija, nes bijo – tuomet nusikaltėlis aiškus, o nubausti jo negali, tokios situacijos, man asmeniškai, skaudžiausios. Nors situacija gerėja, vis dar dažnai susiduriame su institucijų abejingumu.
Naujausią ir išties šokiruojantį atvejį turime, kai į prieglaudą „Linksmosios pėdutės“ buvo atvežti trys lavonai nudirtu kailiu, kurie, veterinarų teigimu, yra tikėtina šunų. Šį atvejį sprendžiame visi kartu, pasitelkdami į pagalbą ir profesinę advokatų bendriją „Constat“.
Kokią žinutę norėtumėte pranešti Lietuvai, kaip už gyvūnų gerovę kovojanti organizacija?
Gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejai nebėra toleruojami, už juos asmenys bus patraukti teisinėn atsakomybėn, todėl norintys nusikalsti lai gerai pagalvoja, o visų kitų prašome nebūti abejingais, pamačius tokius atvejus juos fiksuoti vaizdinėmis priemonėmis ir kuo skubiau pranešti mums arba atsakingoms institucijoms. Tik susivieniję galime pakeisti dabartinę situaciją.
Taip pat „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, jog susidūrus su gyvūnų nepriežiūros atvejais, nelikti abejingiems ir pranešti atsakingoms institucijoms: dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo – miesto savivaldybėms, dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais – policijai, dėl žiauraus elgesio tyrimo nevykdymo – http://www.ggi.lt/pranesk. Nelikime abejingi.
