Bėgant metams menininko ir pačio meno rolės ir supratimas smarkiai keitėsi. Iš pradžių, menas atspindėjo kasdienio gyvenimo veiklas, žmonių santykius, religiją, vėliau juo buvo naudojamasi politinės propagandos ir kapitalistiniais tikslais, o šiandien menas yra ir interjero puošmena, prabangaus gyvenimo dalis arba aštraus socialinio pasisakymo, provokacijos priemonė.
Nesvarbu kokiais tikslais mes domimės meno kūriniais, norime juos pamatyti, skaitome meno naujienas ar ieškome mėgstamiausio paveikslo muziejuje užsienyje – menas turi mums sukelti emocijas, nuotaiką, priversti jausti ir nebūtinai tik tai, kas teigiama ir gera. Šiais laikais menas yra laisvas ir nepriklausomas, tačiau kai kurios jame vaizduojamos temos vis dar priverčia nustebti, susimąstyti, pagalvoti ar tai tinkama. Nors ne visoms auditorijoms kitoks, kartais net šokiruojantis menas yra priimtinas, tačiau jis atlieka savo funkciją – stebina, kelia jausmus. Būtent tokius kūrinius kuria ir italų menininkas Maurizio Cattelan, kuris yra žinomas dėl satyriško savo meno, ypatingai kuriant žymiąją „La Nona Ora” skulptūrą.
Nugriuvęs popiežius
Maurizio Cattelan savo karjerą pradėjo jau prieš daugiau nei 3 dešimtmečius ir užsitarnavo „kitokio” menininko reputaciją. Jo stilius įkvėptas avangardizmo, gausu komiškų, net pašiepiančių detalių. Būtent šias kūrėjo savybes atspindi ir žymiausias jo kūrinys „La Nona Ora” – ant žemės pargriuvęs ir meteorito prispaustas popiežius. Tai scena, kurią ne kiekvieną dieną galime išvysti. Diskusijos dėl šio kūrinio nerimsta nuo pat skulptūros sukūrimo. Vieni džiaugiasi autoriaus atvirumu idėjoms ir nenusileidimu visuomenės normoms. Kiti – širsta, dėl neva pasityčiojimo iš aukščiausios bažnyčios figūros ir mano, kad tai – neapykanta prieš krikščionybę.
Maurizio Cattelan kūrinys „La Nona Ora”
Ši skulptūra nėra sudėtinga ar atspindinti itin specifišką meno rušį: jos kūryba ir idėja labai paprastos, beveik komiškos. Būtent pargriuvęs popiežius Jonas Paulius II sukuria tam tikrą jausmą, jei skulptūra būtų tradicinė – stovintis šventasis tėvas – ji nesukeltų tokių emocijų, būtų greit pamiršta. Niekas negali paneigti, kad šis kūrinys yra skirtas sukelti diskusijas ir debatus. Nesvarbu ar esi nuolankus tikintysis, ar žvelgi į realigiją su skeptiškumu, šis kūrinys privers susimąstyti – jis drąsiai provokuoja. Pats autorius teigia, kad „provokacija niekada nebuvo jo tikslas”. Meno žinovai neskuba šio kūrinio kritikuoti ar kategorizuoti kaip nukreiptą prieš religiją. Nors scena ir nėra tradicinė, tipinė, kurioje įsivaizduotume popiežių, tačiau galime pastebėti ir pagarbos ženklus. Orumas, grakštumas – popiežius atrodo pakiliai ir net didingai būdamas ir tokioje pozoje. Taigi, vargu ar kritika autoriaus atžvilgiu yra teisinga, tačiau jis tikrai nevengia kitoniškų idėjų ir meno išraiškų.
Atgailaujantis diktatorius
Ne mažiau skandalinga buvo ir autoriaus vėlesniais metais sukurta Hitlerio skulptūra „Him”. Klūpantis ir lyg atleidimo prašantis buvęs diktatorius ir vienas baisiausių pasaulio žmonių, anot autoriaus lyg visuomenės atspindys, veidrodis. Skulpūra turėjo priversti mus atsigręžti ne tik į baisiausius praeities košmarus, bet ir į tai ką darome mes patys kasdien, kaip negatyviai keičiasi mūsų visuomenė. Skulptūra sukurta taip, kad iš toli neįmano pasakyti, kas šis žmogus.
Maurizio Cattelan kūrinys „Him”
Lankytojai gali pagalvoti, kad tai ant kelių parklupęs, besimeldžiantis vaikas, tačiau priėję arčiau pastebi kas jis. Iš šios idėjos ir sukurtas pavadinimas – jis – visi žino, kas šis žmogus, tačiau niekas nenori apie jį galvoti ar net garsiai tarti jo vardą. Kaip teigia pats autorius „Hitleris yra visur, persekioja kiekvieną istorijos kertelę, bet jis neminimas garsiai, tarsi apsuptas tylos skraiste.” Šis kūrinys nors ir kitoks nei „La Nona Ora” , tačiau turi nemenkesnę svarbą visuomenei. Nors skulptūra gali atrodyti lyg karikatūra ar pasišaipymas, tačiau pati idėja – anaiptol ne linksma. Tai lyg perspėjimas ir priminimas visuomenei, kas nutinka kai įvyksta susiskaldymas ir susvetimėjimas.
Auksinė Amerika
Vienas labiausiai intriguojančių menininko kūrinių pasaulį išvydo 2016-ais, o jo pavadinimas „Amerika”. Tiesa, pamačius šį kūrinį dažnas rimtai sutriktų, iš pirmo žvilgsnio tai tiesiog 18 karatų aukso, visiškai funkcionuojantis tualetas. Šis kūrinys išskirtinis ir dėl to, kad yra absoliučiai funkcionalus, juo galima juo pasinaudoti. Žinoma už tam tikrą mokestį, kurį sumokėti gali vos 1% lankytojų. Tai puikiai atspindi Amerikos kasdienybę. Privilegijuotieji ir eiliniai mirtingieji bei amžina, nebyli jų kova. Nelygybė šalyje vis dar didelė ir politiškai įtemptu laikotarpiu itin aktuali.
Maurizio Cattelan kūrinys „America”
Tai nėra paveikslas ar skulptūra, kurio net negalima paliesti – tualetas, nors ir kaip komiškai tai atrodo, daugeliui suprantamesnis ir nepalyginamai intymesnis meno kūrinys. Nors ši skulptūra buvo sukurta prieš 2016-ųjų prezidento rinkimus, Amerikos visuomenė sunkiai galėjo pro akis praleisti nebylų pasišaipymą ir iš Donaldo Trumpo, kurio įvaizdis neįsivaizduojamas be prabangos ir aukso luitų. Pats kūrėjas teigia, kad „ne mano darbas pasakyti ką kūrinys reiškia, bet manau žmonės suras savo reikšmę.” Gugenheimo muziejuje Niujorke prie šio kūrinio dažnai net reikia laukti eilėje, o ne retas ir įsiamžina asmenukėje sedėdamas ant auksinio tualeto. Tai kiek ironiška, tačiau puikiai atspindi Amerikos ir tikriausiai viso vakarų pasaulio sociumą šiandien.
Maurizio Cattelan kūrinys „The ballad of Trotsky”
Kūrėjo darbas yra vertinamas ir tarp meno mėgėjų, ir tarp profesionalų, jis dažnas renginių, konkursų dalyvis, o jo kūriniai padeda susižerti ir nemenkus turtus. Viena brangiausių skulptūrų – „The ballad of Trotsky” – buvo parduota už daugiau nei 2 milijonus dolerių. Menininkas neišvengia kontraversijų, tačiau jo darbas buvo įvertintas ir BBC dokumentikoje, kuri pasakoja apie jo gyvenimą, kūrybą ir pasirinką klouno ir linksmintojo kelią meno srityje, kur juokas labai subjektyvi ir delikati tema.
