Praėjus daugiau negu 20 metų po filmo premjeros, „Trumeno šou“ išlieka ne mažiau aktualus negu bet kada anksčiau. Tai, kas dar prieš porą dešimtmečių atrodė nerealu ir absurdiška, tapo mūsų kasdienybe. Televizijos kanalai per metus transliuoja daugiau negu 700 įvairaus pobūdžio realybės šou. Patys kasdien kuriame turinį socialiniuose tinkluose. Ar jūsų niekada nebuvo apėmęs jausmas, kad esate paslapčia stebimi? Jeigu taip, „Pamatyk kine“ kviečia susitikti sausio 7 d. vieninteliuose „Trumeno šou“ seansuose Vilniuje ir Kaune.
Išpranašavo realybės šou fenomeną
Televizijos laidos su paslėptomis kameromis, realiais žmonėmis ir scenarijuose neaprašytomis situacijomis JAV buvo rodomos dar 6 dešimtmetyje, tačiau tikrąjį realybės šou fenomeno atsiradimą žymi XXI a. pradžioje neįtikėtinos sėkmės susilaukę „Big Brother“, „Survivor“ ir „American Idol“ projektai. Taigi, galima teigti, kad 1998 m. pasirodęs „Trumeno šou“ savaip išpranašavo realybės šou fenomeno pradžią. „Trumeno šou“ vaidinusi aktorė Laura Linney yra sakiusi, kad filmo scenarijus tuo metu jai atrodė absurdiškas: „Negalėjome patikėti, kad žmonės galėtų žiūrėti, kas tuo metu buvo laikoma kasdienybe ir tai vertinti kaip pramogą.“
Įkvėpė „Prieblandos zona“
Mokslinės fantastikos dramos „Gataka“ (Gattaca, 1997) režisierių Andrew Niccolą parašyti „Trumeno šou“ scenarijų įkvėpė kultinio televizijos serialo „Prieblandos zona“ (The Twilight Zone, 1959–1964) serija, kurioje vyras veidrodyje pastebėjęs kameros atspindį, staiga suvokia, kad pats yra televizijos serialo personažas.
Atiteko „Mirusiųjų poetų draugijos“ režisieriui
A. Niccolas pats ketino imtis filmo režisūros, tačiau kino studijos „Paramount Pictures“ prodiuseriai nusprendė atiduoti projektą į daugiau patirties turinčio kūrėjo rankas. Režisuoti „Trumeno šou“ buvo siūlyta Timui Burtonui, Brianui De Palmai, Terry Gilliamui ir netgi Stevenui Spielbergui. Galų gale buvo pasirinktas australų režisierius Peteris Weiras, pelnęs dvi „Oskarų“ nominacijas už savo ankstesnius filmus „Liudininkas“ (Witness, 1985) ir „Mirusiųjų poetų draugija“ (Dead Poets Society, 1989).
Beveik 30 kartų perrašė scenarijų
A. Niccolas norėjo sukurti filmą apie paranojos apimtą Manhatano gyventoją, sužinojusį, kad jį supa vien dekoracijos. Pagrindiniame vaidmenyje jis matė Gary Oldmaną, tačiau projektą perėmęs P. Weiras atėjo turėdamas visiškai kitokią filmo viziją. Norėjusiam, kad projektas vis tik išvystų dienos šviesą A. Niccolui teko sutikti su kardinaliais pokyčiais ir perrašyti filmo scenarijų. Iš viso scenarijus buvo perrašinėjamas beveik 30 kartų.
Sutiko sumažinti honorarą
Kaip ir „Mirusiųjų poetų draugijoje“, P. Weiras nusprendė pakviesti komiką suvaidinti jam neįprastą vaidmenį. Pagrindinis vaidmuo atiteko Jimui Carrey, nepaisant jo užimtumo tuo metu filmuojantis juostoje „Melagi, melagi“ (Melagi, melagi, 1997). Jimas Carrey buvo taip sužavėtas scenarijumi ir suteikta galimybė atsikratyti jam klijuojamos komedijų aktoriaus etiketės, jog netgi sutiko sumažinti savo honorarą 8 mln. dolerių. Jo pastangos buvo įvertintos „Auksiniu gaubliu“ už geriausią pagrindinį vaidmenį.
Reali lokacija
Syheivenas – didelė filmavimo aikštelė, kurioje Trumenas praleido visą savo gyvenimą. Neįtikėtina, kad šiai išgalvotai salai atsirado realus atitikmuo. Sysaido kurortas Floridoje iš tikrųjų primena utopines „Trumeno šou“ dekoracijas, kurių, pasirodo, net nereikėjo kurti. Suprojektuotas remiantis naujojo urbanizmo principais, siekiant būsto ir darbo vietų įvairovės bei nedidelių, pėstiesiems lengvai įveikiamų nuotolių, Sysaidas atspindi satyrą apie iš 6 deš. JAV situacijų komedijų nužengusio tylaus amerikiečio laimės modelį.
„Trumeno šou“ sindromas
Kodėl buvo pradėtas kurti tokio tipo realybės šou, paaiškina „Trumeno šou“ kūrėjo Kristofo žodžiai: „Nuobodu žiūrėti į netikras aktorių emocijas. Žiūrovai pavargo nuo specialiųjų efektų. Nors Trumenas gyvena suklastotame pasaulyje, jis pats yra tikras. Negyvenantis pagal tam tikrą scenarijų.“ Jo manymu, mes priimame realybę tokią, kokia mums yra pateikiama. Jimo Carrey herojui „Trumeno šou“ – yra vienintelė jam žinoma realybė. Nuo pat gimimo, jis buvo supamas televizijos kamerų. Visas jo gyvenimas – nuo ypatingai svarbių įvykių iki paprasčiausių kasdieninių epizodų – buvo fiksuojamas ir nuolat transliuojamas visam pasauliui. Verta paminėti, kad egzistuoja netgi neoficialus medicininis terminas. „Trumeno šou“ sindromu yra vadinamas kliedesys, kuriuo kenčiantys žmonės tiki, kad jų gyvenimas yra filmuojamas.
Philipas Glassas – ne tik garso takelyje
Akylesni žiūrovai gali pastebėti, kad epizode, kuriame Kristofas stebi miegantį Trumeną, pianinu groja ne kas kitas, o Philipas Glassas. Žymųjį kompozitorių „Trumeno šou“ galima ne tik išgirsti.
Išskirtiniai „Trumeno šou“ seansai įvyks sausio 7 d. „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, didžiausioje salėje, ir Kaune.
Filmo anonsas:
Bilietus galite įsigyti: http://www.forumcinemas.lt/Event/307470/
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/551043269051390/
Išskirtinių filmų seansų serija „Pamatyk kine“ siekiama dideliame kino ekrane parodyti visų pamėgtas juostas. Specialiuose seansuose žiūrovai turėjo galimybę išvysti M. Curtizo „Kasablanką“, S. Lumeto „12 įtūžusių vyrų“, F. Capros „Nuostabų gyvenimą“, W. Wylerio „Kaip pavogti milijoną, A. Hitchcocko „Psichopatą“ ir „Langą į kiemą“, F. F. Coppolos „Šių dienų apokalipsę“, S. Leone „Gerą, blogą ir bjaurų“, S. Kubricko „Metalinį apvalkalą“, „Prisukamą apelsiną“ ir „Švytėjimą“, A. Tarkovskio „Stalkerį“, brolių Coenų „Didįjį Lebovskį“, Q. Tarantino „Bulvarinį skaitalą“ ir „Nužudyti Bilą 1-2“, S. Spielbergo „Šindlerio sąrašą“, J. G. Avildseno „Rokį“, D. Fincherio „Kovos klubą“, A. Tarkovskio „Stalkerį“ ir „Soliarį“, W. Friedkino „Egzorcistą“, J. Demme „Avinėlių tylėjimą“ ir R. Scotto „Svetimą“. Seansus organizuoja kino naujienų portalas KINFO.LT.
