Fotografas Horia Manolache gyvena San Fransisko mieste (JAV), turinčiame antrą pagal dydį benamių populiaciją Amerikoje. Anot jo benamių bendruomenės yra dažnai nesuprastos ir į jas neteisingai, stereotipiškai žiūrima. Tad fotografas pradėjo projektą pavadintą „Princas ir valkata“, norėdamas parodyti benamius iš kitos perspektyvos. Kiekvienoje nuotraukoje yra du portretai: benamiai kairėje pusėje pozavo su savo įprastine išvaizda ir nuotaika, o dešinėje fotografijų pusėje pozavo ir žiūrėjo iškilmingai į kamerą tarsi žiūrėtų į šviesią ateitį, su kiekvienam gerai atpažįstamomis darbo aprangomis susijusiomis su jų svajonių karjeromis.
Nuotraukos buvo padarytos Manolache viešbučio kambaryje sukurtoje laikinoje studijoje, tamsiame fone norint sukurti film-noir įkvėptą efektą. Šitaip jis tikisi sukelti empatiją publikai, parodydamas grynas žmonių emocijas ir veido išraiškas. Fotografas nutaikė savo objektyvą netikėtai artimu atstumu, perteikdamas nuoširdų intymumą, provokuojantį tylų dialogą tarp subjekto ir žiūrovo.
Kostiumus ir papildomas aprangos detales nuotraukoms Manolache nupirko ir iš eBay ir Amazon parduotuvių, o jo žmona užsiėmė benamių plaukais ir kosmetika. Visa tai nėra išgalvota: jis ne tik padėjo modeliams prisiliesti prie savo utopinių ateičių, bet ir apdovanojo atsargomis tokiomis, kaip maistas, pinigai ir rūbai bei parodė saugesnių vietų miegui. Horia aiškina: „ Aš esu fotografas jau kaži kiek laiko ir mano didžiausias klausimas per daugelį metų buvo, kaip aš galiu padėti kažkam kitam su fotoaparatu? Po kiek laiko supratau, kad fotografija, kaip ir rašymas gali pakeisti nusistačiusius mąstymus ir išspręsti įvairias nusistovėjusias problemas.“
Manolache taip pat pradėjo kompaniją, norėdamas išleisti nuotraukų knygą, kuri, kaip jis tikisi, padės pakeisti kultūrinį pokalbį apie benamystę.
