ĮSPĖJIMAS! Šis straipsnis neskirtas jaunesniems kaip 18 metų skaitytojams.
Puošimusi visų įsivaizduojamų spalvų drabužiais, lūpdažiu plačiai apibrėžtomis lūpomis ir perdėtu savo kūno formų akcentavimu išgarsėjęs australas Leigh Bowery – mados dizaineris, tapęs 1980-ųjų Londono naktinių klubų gyvenimo stiliaus simboliu. Ekstravagantišku aprangos stiliumi ir elgesiu šokiravęs bei piktinęs tuometinę Didžiosios Britanijos sostinės visuomenę, dabar L. Bowery yra tapęs įkvėpimo šaltiniu tokioms garsenybėms kaip Aleksanderis McQueenas, Lady Gaga ir Garetas Pughas.
Gimęs 1961-aisiais Australijoje, Leigh Bowery studijavo mados dizainą Melburne. 1980-aisiais jaunas dizaineris nusprendė persikraustyti į Londoną. Čia gyventi jam patiko labiau – Jungtinės Karalystės sostinėje Bowery netruko išsiskirti iš minios ir pritraukti nemažai dėmėsio. Per kelerius metus jis tapo gerai pažįstamas įvairiausių Londono naktinių klubų lankytojams, pagarsėjęs dėl savo neįprastų kostiumų, perdėto makiažo ir keistų galvos apdangalų.
Nors tokie Bowery saviraiškos būdai aplinkiniams atrodė keistoki, jo deriniai buvo pastebėti kaip įdomūs ir verti dėmėsio. Kurį laiką Bowery dirbo kur tik pasitaikė: jį galima buvo išvysti už kasos aparato užkandinėje „Burger king“, jis prisidėjo prie „Pepe jeans“ reklamų kūrimo bei su šokėju Michael Clark kūrė kostiumus. Tačiau jo žinomumas naktiniame Londono gyvenime netrukus atnešė naudos ir pasikeitimų- 1985-ųjų metų sausį Bowery pavyko atidaryti nuosavą naktinį klubą, pavadinimu „Taboo“.
Šis ikoniškas Bowery klubas buvo susibūrimų vieta visiems, įkvėptiems dizainerio skatinamos saviraiškos laisvės ir visiško tradicijų nepaisymo. Klube galima buvo pamatyti visokiausių keistuolių ir įvairiausių aprangų. Pats už save kalbėjo ir pats leidimo įeiti į klubą gavimas – ypač garsus atvejis buvo toks, kai vienas „Taboo“ apsauginis ilgoje eilėje atstovėjusiam pretendentui parodė veidrodėlį ir paklausė: „O tu pats save įleistum?“ Gandų nuolat supamas garsusis klubas buvo uždarytas vos po metų nuo jo atidarymo, 1986-aisiais, kilus skandalui dėl jame galimai vykstančio narkotikų platinimo.
Kalbant apie pačią jo asmenybę, Bowery tikrai nebuvo kuklus ar lengvai išmušamas iš vėžių žmogus. Pavyzdžiui, viename vakarėlyje muzikantas Mikas Džageris šokdamas susidūrė su Bowery, ir, galvodamas kad šis šoka per arti, išvadino jį keistuoliu ir liepė „atsiknisti“. Net nemirktelėjęs ekstravagantiškasis Bowery atšovė muzikantui, kad „atsiknisti“ turėtų jis pats, ir lyg to dar būtų buvę negana, išvadino muzikantą „fosilija“.
Jo vis keistesniu tampantis aprangos stilius taip pat bylojo, kad dizaineriui nerūpi, ką kiti apie jį galvoja. Jis nuolat pabrėžė savo kūno proporcijas, vilkėdamas korsetus, gausiomis dekoracijomis papuoštas iškirptes bei kitokius keistus aksesuarus. Stebint tokį dizainerio elgesį nesunku suprasti, kodėl pasaulis negalėjo nuspręsti – ar Bowery – genijus, ar tiesiog pokštaujantis keistuolis. Miuziklo apie Bowery kūrėjas, Boy George, sakė: „Visi kiti stengdavosi paslėpti savo netobulumus ir trūkumus – tačiau jis juos pavertė savo meno dėmėsio centru.“ Buvusi dizainerio žmona, Nikola Bateman, pritarė tokiais žodžiais: „Iš esmės, viskas ko jis norėjo buvo šokiruoti kitus, bet niekada be tam tikros estetikos.“
Šeimoje Bowery buvo ne ką paprastesnė asmenybė nei savo mėgstamuose klubuose. Nors visada atvirai sakęs, kad yra gėjus, 1994-ųjų metų gegužę dizaineris visgi vedė moterį, savo gerą draugę Nikolą Bateman. Jis ją vadino „tuo žmogumi, su kuriuo galiu būti savimi.“. Nors Nikola sakė, kad ji ir jos vyras buvo artimi, geriausi draugai, visgi ir ji neišvengė keistenybių, kurios lydėjo Bowery lyg jo šėšėlis. Pasirodymų scenoje, kuriuos kūrė pats, metu, Bowery apsimesdavo, kad „gimdo“ Nikolą, ir iliustruodavo sceną tokiais specialiaisiais efektais kaip kraujas ir dešrelės, siekdamas kad šis groteskiškas pasirodymas atrodytų kuo tikroviškesnis.
Kituose pasirodymuose jis versdavo žmoną apsimesti, kad ji valgo jo išvemtą maistą ar geria jo šlapimą (iš tikrųjų scenoje buvo naudojama daržovių sriuba ir obuolių sultys). Nikola pripažino, kad ir namuose Bowery su ja elgdavosi ne mažiau keistai ir žiauriai. Pavyzdžiui, Bowery pripildavo ledukų į jos vonią ar uždarydavo ją balkone, ir dažnai psichologiškai ją engė ir žemino. Tačiau ji teigė, kad jų santuoka nebuvo sudaryta vien iš žiaurumo ir keistenybių. Nikola taip pat sakė, kad Bowery jai buvo ištikimas, linksmas ir nuostabus draugas.
Kita artima Bowery draugė, Sue Tilley, apie jį atsiliepė tokiais žodžiais: „Jei niekada nebuvai sutikęs Leigh, nepatikėtum, kad toks žmogus galėtų egzistuoti. Kai tik pradėjome vaikščioti į „Taboo“, persirengdamas jis tikrai ilgai neužtrukdavo, tačiau vėliau jis ėmėsi visokių keistenybių. Pavyzdžiui, nusprendė eidamas į klubą užsiklijuoti vieną akį. Būdamas klube jis gėrė daug degtinės kad ištvertų naktį, nes jo apranga būdavo tokia nepatogi vilkėti.“
1994-aisiais buvo nustatyta, kad dizaineris serga AIDS, tačiau Bowery nusprendė tai laikyti paslaptimi. To priežastis, pačio Bowery žodžiais, buvo: „Nenoriu, kad mane prisimintų kaip žmogų, sirgųsį AIDS. Noriu, kad mane prisimintų kaip žmogų, turėjusį idėjų.“ Jis mirė tų pačių metų gruodžio 31-ąją, tačiau netgi jam mirus kurį laiką visuomenei buvo meluota, kad jis tiesiog išvyko gyventi į Papua Naująją Gvinėją.
Gilinantis į Bowery stilių galima pastebėti, kad jo aistra provokacijai buvo išreikšta daugybe formų. Jis visada išsiskyrė iš minios savitu, ekstremaliu stiliumi. Dizainerė Rifat Ozbek atsiliepė apie Bowery: „Galvoji sau, čia jau viskas, daugiau pridaryti jau nebeįmanoma, o tada kitą naktį jis pasirodo apsirėdęs visiškai nauju stiliumi. Jis visada stengdavosi parodyti daugiau nei praėjusį kartą.“
Ekstrovertas, tarsi nepakartojamas vaikštantis spektaklis, Bowery išreiškė save per atvirą seksualumą, perdėjimus ir sunkiai suvokiamus aprangos kodus. Jis nesirengė tam, kad pasirodytų prieš kitus – tai buvo jo gyvenimo būdas ir galimybė pasityčioti iš paprastumo, pasinaudoti išvaizda tarsi juoku. Jo kolekcijų esmė buvo manipuliavimas savo kūnu naudojant drabužius ir makiažą. Taip pat jis naudojosi ir drabužiais tarsi galimybe visiškai pakeisti žmogaus kūną, tarsi jo sukurta apranga galėtų atstoti tikras plastines operacijas. Jo stiliaus pavyzdys buvo provokatyvus, originalus ir viską keičiantis – nedaugelis drįso juo sekti. Tačiau amžiuje, kai pop žvaigždės bei dizaineriai kūrė madą vienodą ir „beskonę“, Bowery stilius buvo tarsi šviežio oro gūsis, visiškai naujas ir įspūdingas. Jis nebuvo sukurtas masiniam vartojimui, bet atėjęs iš klubų kultūros ir įkvėptas maskaradų, jis neabejotinai buvo fenomenalus.
Nors Bowery mirė būdamas vien 33-jų, daugelio žmonių akyse jis vis dar gyvas. Įvedus jo vardą į internetinę naršyklę, kiekvieną dieną galima rasti naujų įrašų, kurie giria ir primena jo padarytą įtaką mados pasauliui. 2011-aisiais metais balandžio 1-ąją, Londono šiuolaikinio meno institute buvo rengiama Bowery 50-ojo jubiliejaus šventė. Gan ironiška detalė yra tai, kad pačiam dizaineriui buvo uždrausta rodytis šioje įstaigoje, jam sukėlus incidentą viename iš ten vykusių vakarėlių.
Bowery palikimas tebeturi įtakos ir šiuolaikiniame pasaulyje. Jo gyvenimo istorija ir šiandien skatina visus žmones siekti savo svajonių, kad ir kokios neįprastos jos būtų.
