Hitleriui pasisekė. Kai ateina mūsų gimtadieniai, Facebook’o siena tampa užgulta sveikinimais, o štai jo “garbei” prie sinagogos Kaune netgi suplevėsavo žydus smerkiantis plakatas. Laimingas šunsnukis. Kita vertus, jei būtų gyvas, jau seniai būtų pasiuntęs dujų kameron tą plakatą kabinusių avigalvių senelius. Nepagalvojot?
Na, bet tokie išpuoliai manęs nė kiek nebestebina. Nebent kelia visus užknisantį klausimą, reikalaujantį apmąstymų – kodėl?
Ar žydas pavogė jūsų vaiką? Ar persižiūrėjot Zeitgeist?
Kažkas giliai kužda (jums taip nebūna?), jog socialiniame tinkle sukūrus grupę “nekenčiu žydų”, joje gerbėjų būtų daugiau nei “Myliu Lietuvą”, o seimo rinkimuose turėčiau nemažą ištikimų rinkėjų ratą. Kodėl?
Gal todėl, kad jaunimo tarpe itin gajūs juokeliai (?) apie Dievo tautą, bet juk krosnyse degė ir lietuviai, juk ne tik Sruoga ten sėdėjo, o kas nesudegė, šalo Sibire.. Nebejuokinga?
Kur dingo, o gal tiksliau, kodėl niekaip neišsivysto tolerancija? Internete itin paklausūs juodaodžius pašiepiantys paveikslėliai, o po jais komentarai nusidažo juodžiausiais keiksmažodžiais, ar LABAI juokingais sąmojais apie pavogtus dviračius. Tik įdomu, kas juokiasi? Ar tik ne vištų mėsą nuo kaulų visą dieną atskyrinėjantys arba žvynus valantys intelektualai?
Juodas humoras nėra blogis. Blogis yra atsakomybės trūkumas. Atsakomybės už save, už savo mintis, žodžius.
Juden raus, džekičenai lauk, juodaodžiai grąžinkit dviračius (hm..Ar Lietuvoje galima kur nors palikti nerakintą dviratį?..)
Ir kas tada? O tada sėdim Marijos žemėj su lenkiškais gatvių pavadinimais, amžiaus vidurkiu 67. Ir toliau vasaromis valom sandėlius Anglijoj, o grįžę juokiamės. Tik ar nereiktų ašarą braukti?
