Ukraina pateikė paraišką dėl skubios narystės kariniame aljanse vos prieš kelias dienas po to, kai Rusija, pažeisdama tarptautinę teisę, aneksavo keturis jos regionus.
Devynių Europos NATO šalių vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė paramą Ukrainai, vos prieš kelias dienas pateikusiai prašymą įstoti į karinį aljansą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pateikė prašymą, kad šaliai būtų suteikta pagreitinta narystė NATO, reaguojant į tai, kad Rusija, pažeisdama tarptautinę teisę, aneksavo keturis regionus. Ukraina ir Vakarai pasmerkė kaip apgaulę Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtus referendumus dėl regionų aneksijos – naujausią jo žingsnį kelis mėnesius trunkančiame kare.
Kad šalis įstotų į NATO, jai turi pritarti visos 30 narių, o Ukraina dėl savo geografinio artumo Rusijai anksčiau sulaukdavo nevienareikšmiškos Aljanso reakcijos. Karas apsunkina šalies prašymą prisijungti prie karinio aljanso.
Ukrainos narystei pritarė devynios NATO šalys: Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Lenkija, Rumunija, Rumunija, Slovakija ir Juodkalnija. Visos šios šalys yra Vidurio ir Rytų Europoje ir gali susidurti su kita Rusijos agresija, jei ji nebus sustabdyta Ukrainoje.
Together with the Presidents of ????????????????, we:
– Support Ukraine’s sovereignty& territorial integrity
– Support ?? in its defense against Russia’s invasion
– Firmly stand behind ?? future #NATO membership
– Call for accountability of war criminals.https://t.co/KySAG9Cuxb pic.twitter.com/SDOrqpkRFo— Gitanas Nausėda (@GitanasNauseda) October 2, 2022
Kartu su ?? ?? ?? ?? ?? ?? ?? ?? prezidentais mes:
– remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą
– Remiame ?? gynybą nuo Rusijos invazijos
– Tvirtai remiame ?? būsimą #NATO narystę
– Ragina patraukti atsakomybėn karo nusikaltėlius.
– Gitanas Nausėda (@GitanasNauseda) spalio 2, 2022
“Dar kartą pabrėžiame, kad remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Nepripažįstame ir niekada nepripažinsime Rusijos bandymų aneksuoti bet kokią Ukrainos teritoriją”, – sakoma pareiškime. “Tvirtai palaikome 2008 m. Bukarešto NATO aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimą dėl būsimos Ukrainos narystės.”
2008 m. aukščiausiojo lygio susitikime NATO narės palankiai įvertino Ukrainos ir Gruzijos norus prisijungti prie Aljanso, tačiau atsisakė pateikti aiškų šių šalių kelio į narystę grafiką. Sekmadienį išsiųstame laiške taip pat nepateiktas toks tvarkaraštis, nors V. Zelenskis padėkojo šalims už viešą paramą Ukrainai tapti NATO nare.
Suomija ir Švedija gegužės mėn. oficialiai pateikė paraiškas įstoti į NATO skubos tvarka, nes susirūpino dėl saugumo po Rusijos invazijos. Dauguma šalių narių jau ratifikavo jų prašymus, ir šios dvi šalys yra pakeliui į aljansą.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Sulivanas penktadienį sakė, kad JAV jau seniai remia NATO atvirų durų politiką, tačiau Ukrainos paraiškos teikimo procesas “turėtų būti pradėtas kitu metu”.
“Šiuo metu manome, kad geriausias būdas paremti Ukrainą yra praktinė parama Ukrainoje”, – sakė J. Sullivanas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pateikė panašų atsakymą, NBC laidoje “Meet the Press” sakydamas Chuckui Toddui, kad Ukraina turi teisę rinktis, kokių saugumo susitarimų dalimi ji nori būti, tačiau “bet koks sprendimas dėl narystės turi būti priimtas bendru sutarimu”.
Po aneksijos JAV taikė sankcijas daugiau kaip 1 000 asmenų ir įmonių, susijusių su Rusijos invazija, įskaitant jos centrinio banko vadovą ir Nacionalinės saugumo tarybos narių šeimas. Sullivanas sakė, kad sankcijos buvo Baltųjų rūmų strategijos prieš Putino režimą “esminis elementas”, nes “mes darome Rusijai ekonominį spaudimą ir atimame iš jos galimybę sukaupti tai, ko jai reikia, kad galėtų atkurti savo karo mašiną”.
