Jei pagalvotume apie filmų tęsinių, perdarymų ir pakartotinių leidimų skaičių, pasidarytų aišku, kodėl daugelis sako, kad naujų ir originalių idėjų kino industrijoje labai mažai. 1994 m. viename interviu Kventinas Tarantino teigė, jog naudoti scenas iš kitų filmų nėra blogai. Jis taip pat paminėjo, kad puikūs menininkai nesistengia pagerbi autoriaus, jie tiesiog pasisavina scenas.
Pežvelgėme scenas, kurias režisieriai „pasiskolino“ iš kitų filmų.
„Back to the Future“ (1985 m.) ir „Safety Last!” (1923 m.)
Režisieriaus Robert Zemeckis filmas „Atgal į ateitį“ yra kupinas nuostabių originalių idėjų. Tačiau pagrindinė scena, kurioje Emetas Braunas yra ant laikrodžio ir bando prijungti laidą, paimta iš nebylaus kino filmo.
Labiausiai dėmesingi žiūrovai pastebėjo, kad beveik tas pats nutiko Haroldui Lloydui 1923 m. šedevre „Safety Last!“. Galite peržiūrėti filmo „Atgal į ateitį“ pradžią ir pamatysite laikrodį kartu su Lloydu.
„Drive“ (2011) ir „One Hour Photo“ (2002)
Režisieriaus Nicolas Winding Refn filme „Važiuok” yra daugybė nuorodų į 70-ųjų ir 80-ųjų filmus. Be to, čia galite pamatyti kadrus, kurie visiškai sutampa su kadrais, kuriuos praeityje įamžino kiti režisieriai. Šią veiksmo dramą su meilės prieskoniu nufilmavo danų kino kūrėjas N. W. Refn‘as pagal amerikiečių kriminalinių romanų autoriaus J. Sallis knygą tokiu pačiu pavadinimu. Šis filmas buvo gausiai nominuotas kino kritikų bei 2011-siais 64-tame Kanų festivalyje laimėjo geriausio režisieriaus kategorijoje.
Tuo tarpu, 2002 m. filme „One Hour Photo“ Mark Romanek nufilmavo pagrindinį veikėją, kurį vaidina Robinas Williamsas, tarp parduotuvės lentynų. Tai visiškai ta pati scena, kaip ir „Važiuok“.
„The Shining“ (1980) ir „Körkarlen“ (1921)
Filme „Švytėjimas“, kurį sukūrė Stenlis Kubrickas veikėjas Džekas Torrance kirviu trenkė į duris lygiai taip pat, kaip Viktoras Sjöströmas „Körkarlen“ personažas. Kubricko juosta pasakoja kaip į nuošalų kalnų kurortą su žmona ir mažamečiu sūnumi atvykęs rašytojas Džekas Toransas ketina čia praleisti žiemą, pasargauti viešbutyje ir, galbūt, parašyti naują knygą. Jau pirmąją viešnagės dieną Toransas išgirsta keistas užuominas apie šioje vietoje įvykusius košmarus. O netrukus prasideda protu nesuvokiami dalykai, kurie pamažu stumia Džeką į beprotybės nasrus.
Įdomu tai, kad Viktor Sjöström nebuvo pirmasis, sugalvojęs idėją su kirviu. Jį, savo ruožtu, įkvėpė D.W. „Griffith „Broken Blossoms“ arba „The Yellow Man and the Girl“, išleistas 1919 m.
„Moonrise Kingdom“ (2012) ir „Full Metal Jacket“ (1987)
Turbūt daugeliui įsiminė režisieriaus Weso Anderseno pasakiška istorija apie tai kaip iš skautų stovyklos pabėga dvylikametis berniukas Semas Šakuskis, o iš įlankoje gyvenančių Bišopų šeimos (Billas Murray‘us ir Frances McDormand) pradingsta sunkiu vaiku vadinama dukra Sjuzė. Tarp komedijos „Mėnesienos karalystė“ ir karo dramos „Full Metal Jacket“ – labai mažai bendro. Tačiau panašus yra filmavimo būdas. Wes Anderson, žymus dėl savo meilės simetrijai, užfiksavo sceną, kur vadas kalbasi su naujaisiais kareiviais. Tačiau šioje versijoje jis neatrodo toks grubus.
„The Lord of the Rings: The Two Towers“ (2002) ir „The Wizard of Oz“ (1939)
„Žiedų valdovo“ trilogija Piterio Džeksono režisuota fantastinė saga, sukurta pagal to paties pavadinimo J.R.R Tolkino knygas. Tai epinė fantastinė istorija, kurioje veiksmas vyksta Tolkino sugalvoto pasaulio Ardos dalyje, vadinamoje Viduržeme. Viena įsimintiniausių Piterio Džeksono „Žiedų valdovas: dvi tvirtovės“ akimirkų, yra scena, kurioje personažai mato Juodus Mordoro vartus. Pavargę keliautojai prieina prie uolų ir žvelgia į žygiuojančių kareivių eiles.
Panašų kadrą galima pamatyti ir „Ozo šalies burtininke“. Ten personažai taip pat slepiasi už uolų, stebėdami Nedorosios Raganos iš Vakarų armiją.
„Frances Ha“ (2012) ir „Virgin Suicides“ (1999)
„Jaunosios savižudės“ Jeffrey Eugenideso romano ekranizacija. Tai realiais faktais pagrįsta vienos šeimos tragedija, įvykusi aštuntojo dešimtmečio viduryje Mičigane.
Noah Baumbach filmas „Frances Ha“ buvo lyginamas su Woody Alleno filmais, tokiais kaip „Annie Hall“ ir „Manhattan“. Filme yra beveik tokia pati scena kaip ir Sofijos Coppola filme „Jaunosios savižudės“. Pasakojimas ir spalvos skiriasi, tačiau bendras vaizdas yra labai panašus.
„House of Sand and Fog“ (2003 m.), „Requiem for a Dream“ (2000 m.) ir „Dark City“ (1998 m.)
Tai atvejis, kai panašūs ne tik kadrai, bet scenose vaidina ta pati aktorė. Jennifer Connelly dažnai vadinama „Moterimi ant prieplaukos“. Paskutinėse 3 filmų scenose galite pamatyti ją stovinčią ant molo.
Galima pamanyti, kad visus filmus sukūrė tas pats režisierius, tačiau tai ne tiesa. Pirmiausia, J. Connelly prieplaukoje vaidino filme „Tamsus miestas“ sukurtame Alex Proyas, paskui – garsiojoje Darren Aronofsky dramoje „Requiem for a Dream“, o trečią kartą – Vadimo Perelman filme „Smėlio ir rūko namai“.
„Pulp Fiction“ (1994) ir „8½“ (1963)
Kventino Tarantino filmui „Bulvarinis skaitalas“ teko Oskaras už originalų scenarijų, pagrindinis Kanų kino festivalio prizas ir kultinio kino reputacija. Trijose novelėse, turinčiose savo pavadinimus („Vincentas Vega ir Marcelo Voleso žmona“, „Auksinis laikrodis“ beir „Bonės situacija“) režisierius iki valios pasityčioja iš kriminalinio kino stereotipų, užtikrintai balansuoja ant kičo estetikos ašmenų ir apgyvendina iš piršto išlaužtą siužetą nepamirštamais personažais. Tarantino mėgsta skolintis idėjas iš kitų filmų. Garsųjį šokį su Uma Thurman ir John Travolta „Pulp Fiction“ įkvėpė panaši scena filme „8½“, kurią sukūrė Federico Fellini. Filme vaidino Barbara Steele ir Mario Pisu.
„Kill Bill“: Vol.1 (2003) ir „SF: Episode One“ (1998)
,,Nužudyti Bilą“ žvaigždė ir pagrindinė aktorė tapo Uma Turman, kuri vaidino Nuotaką, dar vadinama Juodają Mamba. Per jos vestuves, jos buvęs vadas ir meilužis Bilas (D.Carradine) iššaudo visus susirinkusius svečius vestuvėse ir pačią nuotaką. Tačiau netikėtai, po keturių metų komos, nuotaka pasveiksta ir yra pasiryžusi surasti Bilą ir jo komandą, kurie pasidarbavo jos vestuvėse.
Dar vienas pavyzdys, kai Quentin Tarantino perėmė kažkieno kito idėją. „Nužudyti Bilą“ yra įvairių žanrų derinys. Gausu užuominų į daugybę klasika tapusių filmų ir personažų. Geltonas Juodosios Mambos kostiumas yra labai panašus į Bruce Lee kostiumą iš „Mirties žaidimo“. Pirmojoje „Nužudyti Bilą“ dalyje Tarantino filmavo kovos sceną priešais apšviestą sieną, lygiai taip, kaip tai nufilmuota „SF: Episode One“. Tik spalva buvo ne raudona, o mėlyna.
„Zero Theorem“ (2013) ir „Closer“ (2004)
Kaip čia palikus savo gyvenimo meilę, kad niekam neskaudėtų? Filmo „Arčiau“ režisierius be jokių užuolankų tėškia tiesą, kad tokio būdo tiesiog nėra. Filme „Arčiau“ Natalie Portman vaidino jauną striptizo šokėją. Vienoje iš scenų, susitikdama su Clive’o Oweno vaidinamu personažu, ji dėvi rausvą peruką. Terry Gilliam idėja taip patiko, kad šią sceną panaudojo savo filme „Nulio teorema“. Kai veikėja turi atlikti šokėjos vaidmenį, ji taip pat dėvi rausvą peruką.
